Ko nereikėtų daryti po vakarienės: gastroenterologai davė tris patarimus sveikam virškinimui

1. Jie reguliariai nevartoja alkoholio prieš miegą

Daugeliui žmonių vakarinė taurė gėrimo tapo atsipalaidavimo ritualo dalimi, tačiau tai, kas tuo metu vyksta jūsų organizme, rodo visai ką kita. Tyrimai atskleidžia, kad alkoholis veikia ne tik nuotaiką, o jo pasekmės gali trukti iki pat vėlyvos nakties.

„Žmonės mano, kad taurė vyno padeda atsipalaiduoti ir užmigti, ir iš pradžių ji iš tiesų sukelia mieguistumą. 

Problema ta, kad alkoholis atpalaiduoja vožtuvą apatinėje stemplės dalyje – tą patį vožtuvą, kuris turėtų išlaikyti rūgštį skrandyje, – ir tai sutrikdo miegą antroje nakties pusėje. 

Pabundate mažiau pailsėję ir su sustiprėjusiu refliuksu“, – paaiškino medicinos mokslų daktaras Michaelas Bassas.

Ekspertų teigimu, jei alkoholio vartojimas yra jūsų vakaro dalis, stenkitės jį išgerti likus daug laiko iki miego, o artėjant nakčiai geriau rinkitės vandenį arba nealkoholinius kokteilius.

2. Jie niekada neina miegoti iškart po vakarienės

Kai būnate vertikalioje padėtyje, gravitacijos jėga padeda išlaikyti skrandžio turinį savo vietoje. Tačiau atsigulus per anksti, šis privalumas išnyksta ir rūgščiai tampa daug lengviau kilti atgal į stemplę. Tai yra dažna naktinio rėmens priežastis, trikdanti miegą.

„Vienas iš žalingų įpročių, kurio reikėtų vengti – tai ėjimas miegoti praėjus mažiau nei 2–3 valandoms po valgio. Jei atsigulate iškart pavalgę, kūno svoris spaudžia apatinę stemplės dalį, o tai gali sukelti virškinimo problemų, tokių kaip rūgšties refliuksas ar rėmuo. 

Vertikali padėtis po valgio suteiks skrandžiui laiko tinkamai suvirškinti maistą ir padės užtikrinti ramų miegą“, – patikino medicinos mokslų daktaras Edmundo Rodriguezas-Friasas.

Todėl šios problemos sprendimas – ankstyva vakarienė ir laiko iki miego užpildymas kuo nors ramiu, kas reikalauja vertikalios padėties: pavyzdžiui, tvarkymusi virtuvėje, lengvu pasivaikščiojimu ar knygos skaitymu.

3. Jie niekada neina bėgioti iškart po vakarienės

Fizinis aktyvumas apskritai labai teigiamai veikia virškinimą, tačiau jo laikas turi didelę reikšmę. Iškart po valgio organizmas teikia pirmenybę procesams žarnyne, nukreipdamas kraują ir energiją į organus, atsakingus už virškinimą.

Intensyvus bėgimas konkuruoja dėl šių pačių resursų, nukreipdamas kraują į raumenis ir atitolindamas jį nuo skrandžio bei žarnyno. To pasekmė gali būti mėšlungis, šono skausmai ir skubūs apsilankymai tualete, kuriuos bėgikai žino net per gerai.

Fiziologinis šio reiškinio paaiškinimas paprastas:

„Po valgio organizmas pereina į „poilsio ir virškinimo“ režimą, kad energija ir kraujotaka galėtų būti nukreiptos į žarnyną optimaliam virškinimui bei maistinių medžiagų įsisavinimui. Bėgimas perjungia organizmą į „kovok arba bėk“ režimą, nukreipdamas kraują į judėjimo aparatą. 

Tai reiškia, kad žarnynas patiria deguonies bei energijos stygių būtent tada, kai jų reikia labiausiai, o tai sukelia pilvo spazmus“, – priduria medicinos mokslų daktarė Savita Srivastava.

Tuo pačiu specialistai ragina visiškai neatsisakyti judėjimo. Neskubus pasivaikščiojimas – puiki idėja, kuri atneš naudos nesutrikdydama virškinimo.