Kodėl prabangių viešbučių savininkai džiaugiasi, kai pusė kambarių stovi tušti: priežastis stebina.

Jiems optimaliausia yra situacija, kai pusė viešbučio kambarių stovi tušti. Apie tai rašo Independent.

Kaip paaiškino autoriaus publikacijai viešbučių verslo ekspertai, prabangiam viešbučiui triukšmas ir šurmulys, kurį sukelia didelis svečių skaičius, yra iš tikrųjų problema, kenkianti įvaizdžiui.

Eilės prie registratūros stalo, perpildytas baseinas, triukšmas restorane – visa tai gadina ramaus poilsio ir nepriekaištingo aptarnavimo įspūdį.

Kaip paaiškino „The Rook Hotels“ generalinis direktorius Julianas Britano, kuo mažiau svečių, tuo daugiau galimybių personalui teikti individualų aptarnavimą.

„Pusiau tuščias viešbutis simbolizuoja privilegijas. Šiame kontekste mažas užimtumas nėra neveiksmingumas, o sąmoningas valdymas. 

Svečias tai suvokia kaip išskirtinumą, o prekės ženklas stiprina savo vertę, vykdydamas šį pažadą“, – paaiškino jis.

Be to, prabangūs viešbučiai sąmoningai užsitikrina tokį užimtumo lygį, naudodami agresyvią kainodaros strategiją: 

1000 dolerių už naktį – ir norinčių čia apsistoti tampa žymiai mažiau.

Esmė ta, kad turtingas svečias, kuriam patiko paslaugų lygis ir erdvės pojūtis, greičiausiai pasinaudos papildomomis paslaugomis, pavyzdžiui, vakariene restorane ar poilsiu SPA centre. 

Apskaičiuota, kad vienas turtingas svečias generuoja pelną, kurį kitomis aplinkybėmis duotų trys ar keturi vidutinio lygio svečiai.

„Apimtis nėra pagrindinis efektyvumo rodiklis prabangaus svetingumo srityje. Pelningumas vienam svečiui, prekės ženklo vertė ir išskirtinumas užtikrina ilgalaikę sėkmę“, – pridūrė Julianas Britano.

Tiesa, visa tai nepaaiškina, kam tada prabangiesiems viešbučiams tiek daug nereikalingų kambarių? 

Ar nebūtų racionaliau iš pat pradžių statyti viešbutį su mažesniu kambarių skaičiumi ir didesniu poilsio zonų skaičiumi bei samdyti daugiau personalo, kad būtų išvengta perpildymo efekto?