Nusprendėte fotografuoti naktį, bet nežinote nuo ko pradėti? Specialistas pataria, kaip užfiksuoti skirtingus dangaus kūnus

Kodėl Žemės dangus mėlynas, o kosmosas – juodas: fizikos dėsniai, lemiantys spalvas

Mūsų planeta, kaip ir visa Visata, kupina paslapčių, kurių atsakymus mokslininkams dar teks rasti. Pavyzdžiui, nuolat bandoma išsiaiškinti, kas siunčia paslaptingą signalą iš kosmoso arba ar egzistuoja kitos gyvybės formos.

Tačiau kai kuriuos esminius mūsų egzistencijos aspektus mokslui pavyko paaiškinti. Ar kada susimąstėte, kodėl dangus yra mėlynas, jei erdvė aplink Žemę, kosmose, yra pakankamai tamsi? Pateikiame paaiškinimą, pagrįstą fizikos dėsniais.

Kodėl dangus yra mėlynas fizikos požiūriu

Pirmą kartą iš dalies paaiškinti, kodėl dangus yra mėlynas, pavyko anglų mokslininkui lordui Rayleighui 1870-aisiais. Nesigilinant į sudėtingas fizikos formules, NASA šį reiškinį paaiškino gana paprastai.

Nors mums gali atrodyti, kad Saulės šviesa yra balta, iš tikrųjų ji susideda iš visų vaivorykštės spalvų. Kai Saulės šviesa pasiekia Žemės atmosferą, ją išsklaido visos ore esančios dujos ir dalelės, paskleisdamos šviesą visomis kryptimis.

„Mėlyna šviesa išsisklaido labiau nei kitos spalvos, nes ji sklinda trumpesnėmis, smulkesnėmis bangomis. Štai kodėl mes dažniausiai matome mėlyną dangų“, – sako mokslininkai.

Kodėl dangus yra mėlynas dieną, bet juodas naktį

Jau išsiaiškinome, kodėl dangus dieną yra toks, kokį įpratome matyti. Tačiau kodėl dieną dangus yra mėlynas, o naktį – juodas?

Ne paslaptis, kad Žemė sukasi ne tik aplink Saulę, bet ir aplink savo ašį. Kai Saulė atsiduria už horizonto, jos šviesa nebeapšviečia virš mūsų esančios atmosferos.

Taigi, nebėra ko sklaidyti, o atmosfera pati savaime nešvyti. Būtent todėl naktį dangų matome tamsų, o jį apšviečia tik natūrali Mėnulio ir žvaigždžių šviesa.

Tačiau kyla logiškas klausimas: jei žvaigždės yra tokios ryškios, kodėl kosmosas yra juodas?

Kodėl kosmosas yra juodas – ką sako mokslas

Kaip teigia Uniono universitetas, kosmose nėra atmosferos, kuri galėtų atspindėti ir išsklaidyti Saulės šviesą. Kadangi ten yra vakuumas, tai reiškia, kad nėra nei oro, nei dulkių, nei kitų dalelių, kurios dalyvauja šiame procese Žemėje.

Šviesa sklinda iš žvaigždžių ir galaktikų, tačiau jos viena nuo kitos nutolusios milžinišku atstumu, o tarp jų – tamsa. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl kosmosas yra juodos spalvos.

Be to, Visata plečiasi, o tolimų objektų šviesa pasilieka diapazone, kuris tiesiog nematomas žmogaus akiai. Šis efektas vadinamas Doplerio poslinkiu.

Todėl net jei šviesa turėtų pakankamai laiko pasiekti Žemę, jūs vis tiek negalėtumėte pamatyti tolimiausių žvaigždžių šviesos plika akimi. Remiantis „Space.com“ šaltiniu, naktinis dangus nebūtų visiškai apšviestas.

Mokslininkai mano, kad galiausiai visos žvaigždės užges – panašios į Saulę egzistuoja tik apie 10 milijardų metų. Manoma, kad po trilijonų metų Visata paskęs tamsoje. Šioje tolimoje ateityje joje egzistuos tik žvaigždžių liekanos ir juodosios skylės.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder