Kognityvinė psichologija: kaip mintys veikia nuotaiką ir elgseną

Saulė prieina prie lango, pamato apsiniukusį dangų ir pagalvoja: „Puiku, lyja. Apsirengsiu šilčiau ir išeisiu pakvėpuoti šviežiu oru!“

Ją apima džiaugsmas dėl galimybės pasivaikščioti po lietumi. Jos nuotaika išlieka gera visą dieną.

Kristina prieina prie lango ir pagalvoja: „Še tau! Lietus! Pasivaikščioti nepavyks, todėl sutvarkysiu namus ir paskaitysiu knygą. Visą savaitę tam nebuvo laiko, o dabar atsirado.“

Kristina pajunta pasitenkinimą ir pasinaudoja galimybe užsiimti buities darbais. Irena prieina prie lango ir pagalvoja: „Na štai, o aš kaip tik ruošiausi išeiti pasivaikščioti.

Kaip dabar išeisi tokiu bjauriu oru?! Turėjau iš anksto pažiūrėti orų prognozes. Kad ir ką suplanuočiau, amžinai man niekas nepasiseka“. Irena nusimena dėl sužlugusių planų, jos nuotaika sugenda visai dienai.

Kodėl vienas ir tas pats įvykis sukelia tokias skirtingas reakcijas?

Mat visi įvykiai iš pradžių būna neutralūs ir patys neveikia nei mūsų emocijų, nei nuotaikos.  Mūsų emocinės būklės ir elgsenos pagrindą sudaro mūsų pačių daromos įvykių interpretacijos.

Kitaip tariant, svarbu ne tai, kas įvyko, o kaip mes priimame tai, kas įvyko. Kognityvinio modelio koncepcija padės suprasti, kaip mes patys galime paveikti savo nuotaiką per savo minčių suvokimą.

Automatiškos mintys

Žmogaus galvoje vienu metu juda du minčių srautai:  sąmoningo mąstymo ir automatiškų minčių. Kai susiduriame su situacija, mes priimame ją abiem lygiais. 

Pavyzdys gali būti šio straipsnio tekstas.  Sąmoningo suvokimo lygmenyje mes stengiamės suprasti, apie ką yra šis tekstas, struktūruojame ir sisteminame informaciją.

Automatiškame lygmenyje mes praktiškai nepastebime to, kas vyksta: čia kyla greiti vertinimo sprendimai – automatiškos mintys. Jos kyla savaime visiems, be išimties.

Mes negalvojame apie tai specialiai, todėl jos ir vadinamos automatinėmis mintimis.  

Paprastai jos taip greitai praskrieja galvoje, kad mes suvokiame tik emociją, kurią jos palieka. 

Automatiškos mintys dažnai neturi nieko bendra su realybe, bet mes vis tiek jomis tikime.

Pavyzdžiui, ką tik perskaityta pastraipa gali sukelti tokių automatiškų minčių: *Sutinku!  Aš pastebėjau, kad man taip būna. Labai įdomu! Tokios mintys skatina skaityti toliau ir žadina smalsumą.

*Tai nesąmonė! Aš visiškai suvokiu savo mintis ir emocijas. Man tai netinka! Tokios mintys sukelia  susierzinimą ir blogą nuotaiką.

*Keista, bet aš niekada negirdėjau apie tai anksčiau. Reikės paieškoti daugiau informacijos šia tema.

Tokios mintys sukelia nepasitikėjimą, norą patikrinti šaltinį, priversti susimąstyti. Įdomu tai, kad net jeigu susimąstytume apie jas ir jos patektų į sąmoningą lygmenį, mes vis tiek jomis patikėtume, nesuabejotume jomis ir nesusimąstytume apie tai, kad jos ne visada būna teisingos.

Iš kur kyla automatiškos mintys?

Kodėl skirtingiems žmonėms jos būna skirtingos?  Ir kodėl vienam ir tam pačiam žmogui skirtingais laiko momentais gali kilti skirtingos automatiškos mintys?

Viskas priklauso nuo kito kognityvinio fenomeno – įsitikinimo.

Gilūs įsitikinimai

Gilūs įsitikinimai – tai svarbiausi įsitikinimai apie save, kitus ir aplinką, kurie formuojasi nuo vaikystės. Jie yra tokie fundamentalūs, kad mes galime aiškiai suformuluoti juos net sau, tačiau žiūrime į juos kaip į absoliučią tiesą.

Trečiame pavyzdyje Irena, kuri nusiminė dėl sužlugusių planų, pagalvojo, kad „jai amžinai niekas nepasiseka“. Veikiausiai vienas iš jos giluminių įsitikinimų buvo:

„Aš niekam netinku, nieko nesugebu“.  Jis gali atsirasti liūdesio momentais, o gali ir nuolat būti jos gyvenime. 

Kai tas įsitikinimas būna aktyvus, Irena suvokia aplinką per šio įsitikinimo prizmę.

Mūsų pavyzdyje Irena pasirinktinai susikoncentravo į tai, kas atitinka jos giluminį įsitikinimą. Ji nepagalvojo apie tai, kad oras būna nenuspėjamas. Ir kad net sinoptikai kartais apsirinka. 

Ji neapskaičiavo, kad lietus gali būti trumpalaikis ir greitai pasibaigti, po to ji galėtų sugrįžti prie pradinio plano. Įdomu tai, kad kai Irena susiduria su teigiama informacija, automatinės mintys ją sumenkina ir nuvertina.

Tarpinis įsitikinimas

Tarp giluminių ir automatinių minčių  egzistuoja dar vienas įsitikinimų rūšis – tarpiniai įsitikinimai.

Prie jų priklauso santykiai, taisyklės ir prielaidos. Pavyzdžiui, Irenos atveju jos tarpiniai įsitikinimai bus maždaug tokie: *Santykiai: „Baisu, kai kas nors nepavyksta iš karto“.

*Taisyklė: „Jeigu problema sudėtinga, neverta stengtis su ja susidoroti“. *Prielaida: „Jeigu imsiuosi sudėtingos užduoties, man nieko nepavyks.

Jeigu aš nesiimsiu sudėtingos užduoties, tai viskas bus gerai“.

Giluminiai įsitikinimai formuoja tarpinius, o tie veikia mūsų situacijos suvokimą, nulemia mūsų mintis, jausmus ir elgesį.

Darbas su iracionaliu mąstymu

Nuo vaikystės mes stengiamės suprasti, kaip viskas sudaryta.

Aplinkinio pasaulio suvokimas leidžia mums adaptuotis, tai yra, efektyviai keisti savo elgseną, prisitaikyti prie aplinkybių, pavyzdžiui, pasiimti skėtį, kai lauke lyja. 

Mes sąveikaujame su pasauliu ir darome išvadas, kurios formuoja mūsų įsitikinimus.

Svarbu prisiminti, kad mūsų išvados ne visada būna teisingos, vadinasi, giluminiai įsitikinimai gali būti pagrįsti klaidingais apibendrinimais, rašo portalas „B17“.

Ir nors keisti giluminius ir net tarpinius įsitikinimus nėra paprasta, galima išmokti veikti savo automatiškas mintis.

Paklauskite savęs, apie ką pagalvojote, kai: * jums pagedo nuotaika, *pajutote, kad elgiatės neadekvačiai, *pastebėjote fizinį diskomfortą ar nemalonias mintis.

Po to priminkite sau, kad mintys ne visada atspindi realybę.

Pagavę automatišką mintį, jūs galite patikrinti, ar ji teisinga. Irena nusprendė, kad „jai niekas niekada nepasiseka“.

Bet ji galėjo prisiminti pavyzdžių iš savo gyvenimo, kai jai pavyko įgyvendinti sumanymą, ir pasakyti sau: „Tai netiesa.

Aš gavau puikų darbą, nors į mano vietą pretendavo daug gerų specialistų. Man sekasi padėti tėvams, būti gera drauge“.

Tokiu atveju Irena galėtų pasijusti geriau, atsirastų pasitikėjimas savimi ir nuotaika pasitaisytų.

Galima daryti išvadą, kad efektyvus darbas su savo mąstysena padeda mums prisitaikyti prie situacijų ir priimti geresnius sprendimus.