Kur dingsta antys, kai tvenkiniai užšąla?

Nedideli tvenkiniai žiemą iš tiesų gali pasidengti ledu. Tačiau tai nereiškia, kad visi aplinkiniai vandens telkiniai užšąla vienu metu. Antims pakanka perskristi į kitą tvenkinį, ežerą, vandens saugyklą ar upę, kur vanduo dar neužšalęs.

Kur antys žiemoja?

Kai nedidelis tvenkinys užšąla, antys pradeda ieškoti neužšalusio vandens. Dideli ir gilūs vandens telkiniai užšąla lėčiau nei maži. Atviro vandens plotų taip pat gali išlikti ten, kur vanduo juda, daugiau šviečia saulė arba susirenka daug paukščių.

Jei tinkamos vietos šalia nelieka, antys perskrenda prie upių, įlankų ar kitų vandens telkinių. Sveikos laukinės antys gali pačios nuskristi ten, kur randa vandens ir maisto.

Ar visos antys išskrenda į pietus?

Ne. Kai kurios ančių rūšys iš tiesų migruoja ir rudenį išskrenda į šiltesnius kraštus. Kitos gali likti toje pačioje vietovėje visą žiemą, jeigu randa neužšalusio vandens ir pakankamai maisto.

Kodėl antims būtinas neužšalęs vanduo?

Vanduo antims reikalingas ne tik plaukioti. Vandens telkiniuose ir šalia jų jos randa vandens augalų, sėklų, smulkių bestuburių ir kito maisto.

Atvirame vandenyje paukščiui taip pat lengviau pastebėti artėjantį plėšrūną ir greitai nuo jo nuplaukti.

Jeigu visas tvenkinys pasidengia storu ledu, maisto rasti tampa sunku. Tuomet ančiai nebeapsimoka likti ankstesnėje vietoje ir ji ieško kito tinkamo vandens telkinio.

Vis dėlto antis gali kurį laiką stovėti ar ilsėtis ant ledo. Pats ledas neverčia jos iš karto išskristi, jeigu šalia dar yra bent nedidelė neužšalusi properša.

Kaip antys randa neužšalusį vandens telkinį?

Antys gerai skraido ir gali iš oro apžvelgti aplinką. Jos pastebi tamsesnius neužšalusio vandens plotus, seka paskui kitus paukščius ir įsimena tinkamas vietas.

Kai kurios antys kasmet naudojasi panašiais migracijos keliais ir tomis pačiomis žiemojimo vietomis. Jauni paukščiai gali skristi kartu su suaugusiais ir palaipsniui išmokti, kur žiemą galima rasti vandens bei maisto.

Kartais joms pakanka persikelti vos kelis kilometrus. Tačiau kai kurios rūšys sezoninės migracijos metu nukeliauja gerokai didesnius atstumus.

Kodėl didelis vandens telkinys neužšąla iš karto?

Vanduo šilumą praranda palaipsniui. Nedidelis ir seklus tvenkinys greitai atvėsta, todėl ledas gali padengti visą jo paviršių. Didelis ir gilus vandens telkinys sukaupia daugiau šilumos, todėl užšąla lėčiau.

Judantis vanduo taip pat užšąla sunkiau nei stovintis. Todėl upė ar vieta, kurioje vanduo teka, gali likti neužšalusi net tada, kai maži tvenkiniai jau visiškai pasidengę ledu.

Būtent tokios vietos tampa žiemos prieglobsčiu antims ir kitiems vandens paukščiams.

Ar antims nešąla kojos?

Antys gali stovėti ant sniego ir ledo nesušaldamos kojų. Tai padeda užtikrinti ypatinga jų kojų kraujotakos sistema. Šiltas kraujas, tekantis iš kūno į kojas, teka greta šaltesnio kraujo, grįžtančio atgal į kūną. Dalis šilumos perduodama kojoje, todėl jos neprarandama į aplinką.

Dėl to ančių kojos būna gerokai šaltesnės už kūną. Jos neištirpdo ledo po paukščiu ir organizmas nepraranda pernelyg daug šilumos.

Šaltį padeda ištverti ir plunksnos. Išorinės plunksnos saugo nuo vandens, o pūkų sluoksnis sulaiko šiltą orą prie kūno.

Ar antis gali prišalti prie ledo?

Sveika antis paprastai neprisala prie ledo vien dėl to, kad ant jo sėdi ar stovi. Jos kojos yra gana šaltos ir neištirpdo po jomis ledo tiek, kad vėliau galėtų prie jo prišalti.

Tačiau nusilpęs, sužeistas ar sergantis paukštis iš tiesų gali patekti į bėdą. Jei antis ilgai nejuda, atrodo bejėgė ar yra įstrigusi lede, jai gali prireikti laukinių gyvūnų specialistų pagalbos.

Patys bandyti jos ištraukti neturėtume – ledas gali būti nesaugus, o išsigandęs paukštis gali susižaloti arba sužeisti žmogų.

Ar reikėtų žmonėms lesinti antis žiemą?

Specialiai lesinti laukinių ančių duona nerekomenduojama. Duona greitai pasotina paukštį, tačiau nesuteikia visų reikalingų maistinių medžiagų. Maisto likučiai taip pat teršia vandenį ir vienoje vietoje sutraukia per daug paukščių.

Pripratusios prie nuolatinio žmonių lesinimo antys gali nebeskubėti ieškoti natūralaus maisto ir neužšalusių vandens telkinių. Žiemą tai ypač pavojinga, kai tvenkinys staiga pasidengia ledu.

Ar antys grįžta pavasarį?

Daugelis ančių grįžta, kai nutirpsta ledas ir tvenkiniuose vėl atsiranda pakankamai maisto. Kai kurie paukščiai kasmet sugrįžta į pažįstamas vietas, nors nebūtinai tai būna tos pačios antys, kurias žmogus matė praėjusią vasarą.

Pavasarį parkų tvenkiniai vėl tampa tinkama vieta maitintis, ilsėtis ir auginti jauniklius. Todėl gali atrodyti, kad žiemą dingusios antys tiesiog sugrįžo namo.

Kodėl šis klausimas tapo toks svarbus?

Romane „Rugiuose prie bedugnės“ Holdenas Kolfildas kelis kartus klausia, kur dingsta antys, kai užšąla Niujorko Centrinio parko tvenkinys. Jam rūpi ne tik paukščiai. Jis nerimauja dėl pokyčių ir nori suprasti, kas nutinka gyviems padarams, kai įprasta vieta staiga tampa netinkama gyventi.

Gamtos atsakymas gana viltingas: antys nedingsta be pėdsakų – jos randa kitą vietą, ištveria šaltį ir vėliau gali sugrįžti. Užšalęs tvenkinys joms nėra pabaiga, o tik priežastis laikinai pakeisti savo kelią.

Kaip paaiškinti vaikui?

Atsakant į šį klausimą vaikui, galima pradėti nuo paprastos minties: kai tvenkinys užšąla, antys perskrenda ten, kur dar yra neužšalusio vandens. Kartais tai būna kitas to paties parko vandens telkinys, o kartais – upė, įlanka ar šiltesnis kraštas.

Svarbu paaiškinti, kad ne visos antys elgiasi vienodai. Vienos visą žiemą lieka toje pačioje vietoje, kitos išskrenda piečiau, o jų vietoje iš šiaurės gali atskristi kiti paukščiai.

Taigi, kai tvenkiniai užšąla, antys niekur nepradingsta. Jos tiesiog persikelia ten, kur dar yra vandens ir maisto – ir tam joms nereikia jokio automobilio.