Legendinis radijo duetas „Tarp mūsų, mergaičių“ grįžta: gerai, kad tada studijoje nebuvo kamerų

„Tarp mūsų, mergaičių“ vienam vakarui, taip pat garsiai, kaip sugeba tik jos, grįš gruodžio 3 dieną Kauno „Žalgirio“ arenoje vyksiančiuose M1 muzikos apdovanojimuose. Anksčiau jau skelbta, jog čia iš pelenų pakils ir kitas ikoninis radijo duetas – Tomazas ir Marazas. Bilietų į renginį dar galima įsigyti Bilietai.lt platformoje.

„Kai viską apmąstau, tai peršasi išvada, kad tapome „reiškiniu“, nes buvome tikrai ryškiausias moteriškas duetas, populiarumu lenkiantis net TV laidas, o tai radijo laidoms pavyksta itin retai. 

Numanau kelias priežastis, tačiau, kuri – lemiama, nežinau. Pirmiausia, tuo metu nei televizijoje, nei radijuje, niekas taip atvirai nepašiepdavo, nepasijuokdavo iš viešai nusišnekančių politikų, pramogų pasaulio žmonių. Kalbėjome tai, ką daugelis galvoja, juokėmės iš to, iš ko žmonės šaipėsi ir ką aptarinėjo darbe, namie, vakarėliuose. 

Be to, mes nebuvome piktos, pačios juokdavomės taip, kad kartais nebegalėdavome žodžio ištarti. Dar svarbu, kad juokdavomės ir iš savęs. Taip pat populiarumo galėjo pridėti faktas, jog buvome dvi merginos. Jei teisingai pamenu, buvome vienintelė, o gal ir pirmoji tokia eterio pora“, – pasakoja Asta.

Jų populiarumas buvo neįtikėtinas. Ir ne tik radijo eteryje. Gimtadienius laida šventė net Gedimino prospekte, jų sveikinti vyko ir pramogų pasaulio garsenybės, ir politikai. Buvo kuriami „Tarp mūsų, mergaičių“ himnai, rengiami antrininkių konkursai.

„Kai jūsų klausausi per radiją, jūs – spygliuotos kaip rožės, kai žiūriu į jus – gražios kaip gerberos“, – komplimentais anuomet žarstėsi Rolandas Paksas. Nijolė Oželytė jas vadino „amazonėmis“...

Duetas eteryje gyvavo maždaug iki 2001-ųjų. Per tuos metus nutiko daugybė nuotykių, staigmenų, liko  šimtai įsimintinų akimirkų.

„Anksčiau radijo studijose nebuvo kamerų, nebuvo tiesioginių transliacijų. Labai tuo džiaugiuosi. Jei laida nesirutuliojo, nepagaudavome vadinamo „vaibo“, krėsdavome viena kitai šunybes, kad „pažadintume“ emociją, nuotaiką. 

Pamenu, Livija jau kalba eteryje, aš neva vėluoju kelias sekundes prie mikrofono, ir išdygstu prieš kolegę bemaž nuoga, atsisėdu ir kalbu, o ji ne tik temos tęst nebegali, ji nebeprakalba, guli ant radijo pulto ir kratosi iš juoko. 

Tokiais atvejais klausytojai net nesužinodavo, iš ko taip juokiamės, tik girdėdavo tikrą nuoširdų kvatojimą ir patys pradėdavo juoktis. Yra buvę, kad labiausiai apkalbamas ir pašiepiamas mūsų politikas eterio metu įsiveržė į studiją su glėbiais gėlių. 

Buvo maloni staigmena, kad jis klauso, yra pakankamai savikritiškas ir gudrus. Gal kokią vieną ar dvi dienas triukas veikė – nieko blogo apie jį nekalbėjom“, – prisiminus juokiasi A. Stašaitytė.

O pati laida atsirado visai netikėtai. Asta lankė tuo metu M1 dirbusį bičiulį Martyną Starkų, kuris vesdavo laidas su L. Gradauskiene. Merginoms susipažinus, atsirado daugybė linksmų bendrų temų ir pasisėdėjimų, o kartą eidamas pro šalį Marčius tarstelėjo: „kiek čia galite plepėti, darykite radijo laidą!“. Taip eteryje gimė „Tarp mūsų, mergaičių“.

„Na, o tokį ilgą populiarumą, manau, lėmė tai, jog mes gyvenome laida „Tarp mūsų, mergaičių“. Vakarais kartu ar atskirai žiūrėjome laidas, pasižymėdavome keistas, juokingas situacijas ir kitą dieną jas aptardavome, o intensyvus pasiruošimas vykdavo rytais. Porą valandų prieš kiekvieną laidą skaitydavome spaudą ir atsirinkdavome, ką aptarsime“, – prisiminimais dalijasi A. Stašaitytė.

O po to „Tarp mūsų, mergaičių“ nebeliko. Tiesa, tik radijo eteryje, bet ne gyvenime. Asta ir Livija vis dar bičiuliaujasi, susitinka renginiuose, palaiko draugiškus santykius.

„Mes išsisėmėm, mėginom keisti formatą, užsidarėm įrašų studijoje ir mėginome įrašinėti savo juokelius, bet pačios klausėme ir supratome, kad tai neskamba. Iki šiol manau, kad pasitraukti, kol klausytojai nepajuto nuobodulio, kol buvome pačiame populiarumo pike, buvo puikus sprendimas. 

Iki šiol praeiviai užkalbina norėdami išreikšti dėkingumą už šią laidą, pasakoja savo prisiminimus ar net padrąsinančias situacijas, pakeitusias jų gyvenimą“, – džiaugiasi A. Stašaitytė. 

Ir štai, atėjo ta diena, kai „Tarp mūsų, mergaičių“ vėl nuskambės gyvai! Duetas atgims M1 muzikos apdovanojimuose ir vėl viskas bus taip pat smagiai, kaip senais gerais laikais. 

„Gavusi pasiūlymą labai apsidžiaugiau. M1 man padovanojo penkerius nuostabius kūrybos metus ir du dar nuostabesnius sūnus visam gyvenimui. Esu labai dėkinga šviesaus atminimo Hubertui Grušniui (buvome jo lepūnėlės), Livijai ir klausytojams. Vėliau gyvenau ir tebegyvenu turtingą profesinį ir asmeninį gyvenimą, bet su didele nostalgija prisimenu „Tarp mūsų, mergaičių“ laikus“, – šypsosi jau liežuvį epiškam sugrįžimui smailinanti Asta.