Liepos 15-ąją vardo dieną švenčia

Bonaventūras, Bonaventūra

Tai lotynų kilmės vardas, kilęs iš žodžių bona ventura – „gera lemtis“, „gera sėkmė“. Reikšmė: „geros lemties žmogus“, „laimingasis“. Vardas plačiai žinomas krikščioniškoje tradicijoje dėl šventojo Bonaventūro – XIII a. teologo ir Bažnyčios mokytojo.

Gerimantė

Tai lietuvių kilmės dvikamienis vardas, sudarytas iš šaknų ger- („geras, gėris“) ir mant- („manta, turtas“, „išmintis, gebėjimas“). Vardo reikšmė siejama su „geru turtu“, „dvasine gerove“ arba „geromis savybėmis apdovanota“. Tai retesnis, tačiau autentiškos lietuviškos darybos vardas.

Enrika, Enrikas

Tai germanų kilmės vardai, moteriškoji ir vyriškoji vardo forma, kilę iš senųjų germanų žodžių heim („namai“) ir rīk („valdovas, galingas“). Vardų reikšmė – „namų valdovas“, „šeimos valdovas“ arba „galingasis savo namuose“. Šie vardai paplitę daugelyje Europos šalių ir siejami su atsakingumu, lyderyste bei patikimumu.

Henrieta

Tai germanų kilmės vardas, moteriškoji vardo Henrikas forma. Jis kilęs iš senųjų germanų žodžių heim („namai“) ir rīk („valdovas, galingas“). Reikšmė – „namų valdovė“, „galinga šeimos globėja“. Vardas plačiai vartojamas įvairiose Europos kalbose ir siejamas su kilnumu, tvirtumu bei elegancija.

Henrikas, Henrika

Tai germanų kilmės vardai, kilę iš senųjų germanų žodžių heim („namai“) ir rīk („valdovas, galingas“). Reikšmė: „namų valdovas“, „šeimos globėjas“. Vardai paplitę daugelyje Europos šalių, jį yra turėję nemažai karalių ir valdovų.

Henris

Tai germanų kilmės vardas, laikomas angliška arba tarptautine vardo Henrikas forma (angl. Henry). Jis kilęs iš senųjų germanų žodžių heim („namai“) ir rīk („valdovas, galingas“). Reikšmė – „namų valdovas“, „šeimos globėjas“. Vardas plačiai paplitęs anglakalbėse šalyse ir išsiskiria trumpa, šiuolaikiškai skambančia forma.

Herkus

Tai lietuviškas germaniškos kilmės vardo Henrikas trumpinys. Jis kilęs iš senosios vokiečių kalbos žodžių haim (namai) ir rīk (valdovas, šeimininkas). Šis vardas labiausiai žinomas dėl prūsų vado Herkaus Manto, vadovavusio Didžiajam prūsų sukilimui XIII amžiuje. Vardas asocijuojasi su drąsa, laisvės siekiu ir istorine atmintimi.

Mantas

Šio vardo kilmė nėra vienareikšmiška. Jis gali būti savarankiškas lietuvių vardas, siejamas su žodžiu manta („turtas, gėrybės“). Prasmė siejama su gerove, sumanumu ir gebėjimu kurti vertę.

Pagal kitą versiją šis vardas kilęs iš senojo būdvardžio mantus, kuris reiškia „sumanus, išmaningas, apsukrus, vikrus“. Taip pat tai gali būti sutrumpinta dvikamienių vardų, tokių kaip Rimantas ar Algimantas, forma.

Šis vardas taip pat siejamas su legendiniu prūsų sukilėlių vadu Herkumi Mantu. 

Rozalija

Tai lotynų kilmės vardas, siejamas su žodžiu rosa – „rožė“. Reikšmė: „rožė“, simbolizuojanti grožį, švelnumą ir tyrumą. Vardas paplitęs krikščioniškoje tradicijoje, žinomas dėl šventosios Rozalijos, laikomos Palermo globėja.

Rožė

Tai lietuviška vardo Rozalija forma, taip pat tiesiogiai siejama su gėlės pavadinimu „rožė“. Reikšmė simbolizuoja grožį, meilę, kilnumą ir jautrumą. Vardas trumpas, aiškus ir nuo seno vartojamas lietuvių kalboje.