Liepos 23-iąją vardo dieną švenčia

Apolinaras, Apolinarija

Tai lotynų kilmės vardas, kilęs iš romėnų pavardės Apollinaris, reiškiančios „priklausantis Apolonui“ arba „Apolono globojamas“. Vardas siejamas su senovės romėnų perimtu graikų saulės, šviesos ir menų dievo Apolono kultu. 

Krikščioniškoje tradicijoje žinomi keli šventieji Apolinarai, todėl vardas paplito įvairiose Europos šalyse.

Brigita

Tai keltų kilmės vardas, kilęs iš senovės airių žodžio brígh, reiškiančio „stiprybė“, „galybė“, „kilnumas“. Keltų mitologijoje Brighid buvo ugnies, išminties, poezijos, gydymo ir kalvystės deivė.

Vėliau vardą išgarsino šventoji Brigita Airė, viena labiausiai gerbiamų Airijos globėjų. Prasmė – stipri, kilni ir išmintinga moteris.

Gilmina

Tai lietuvių kilmės dvikamienis vardas, sudarytas iš šaknų gil- („gilus, giluma“arba „gildinti, skaudinti“) ir min- („mintis, mąstyti, minėti“). Vardo reikšmė siejama su gilia mintimi, išmintimi ir apmąstymu. Tai retas lietuviškas vardas, atspindintis baltišką vardų kūrimo tradiciją.

Palius, Palys, Polis

Tai graikų kilmės vardų Apolinaras, Apolonijus, Apolinarijus ir pan. trumpiniai, reiškiantys „Saulės dievas, namų globėjas“, kildinami iš graikų dievo Apolono vardo.

Pagal kitą versiją, šių vardų kilmė siejama su lotynišku vardu Paulius (Paulus), reiškiančiu „mažas“, „kuklus“. Palius ir Palys laikomi senaisiais lietuviškais variantais bei tarminėmis formomis, ilgainiui tapusiomis savarankiškais vardais. 

Tarvilas, Tarvilė

Tai lietuvių kilmės dvikamieniai vardai, sudaryti iš šaknų tar- („tarti, kalbėti“) ir vil- („viltis, noras, siekis“). Vardų reikšmė aiškinama kaip „skelbiantis viltį“, „tas, kurio vardas tariamas su viltimi“ arba „žmogus, kurio žodžiai įkvepia“. Tai senosios lietuvių vardų darybos tradicijos vardas.