Ana, Anna
Tai hebrajų kilmės vardo Ona variantai, kilę iš vardo Channah, reiškiančio „malonė“, „gailestingumas“. Šios formos plačiai vartojamos daugelyje Europos kalbų ir kultūrų. Reikšmė siejama su gerumu, švelnumu ir Dievo malone.
Aneta
Tai prancūzų ir lenkų kalbose paplitusi vardo Ona mažybinė bei savarankiška forma. Vardo kilmė siekia hebrajišką Channah – „malonė“, „gailestingumas“. Prasmė siejama su nuoširdumu, jautrumu ir geranoriškumu.
Daugintas, Dauginta (-ė)
Tai lietuvių kilmės dvikamieniai vardai, sudaryti iš šaknų daug- („daug, gausybė“) ir gint- („ginti, saugoti“). Vardų reikšmė aiškinama kaip „daug ginantis“, „gausiai saugantis“ arba „stiprus gynėjas“. Tai reti senosios lietuvių vardų tradicijos vardai.
Eigirdė (-a), Eigirdas
Tai lietuvių kilmės dvikamieniai vardai, sudaryti iš šaknų ei- („eiti, judėti“) ir gird- („girdėti, garsėti“). Vardų reikšmė aiškinama kaip „garsėjantys žygiais“ arba „tie, apie kuriuos sklinda garsas“. Vardai priklauso senajai lietuvių dvikamienių vardų tradicijai.
Eigis, Eigas, Eigys
Tai lietuviškų vardų, prasidedančių kamienu Eig-, trumpiniai ir savarankiški vardai. Jų kilmė siejama su lietuvišku kamienu ei- („eiti, judėti“), dažnai sutinkamu dvikamieniuose varduose, pavyzdžiui, Eigirdas ar Eigintas. Prasmė siejama su veržlumu, judrumu ir gyvenimo keliu.
Joakimas, Jokimas
Tai hebrajų kilmės vardo Jehojakim formos, reiškiančios „Dievas pakels“ arba „Viešpats sustiprins“. Abi formos yra artimos ir lietuvių kalboje vartojamos kaip savarankiški vardai. Krikščioniškoje tradicijoje šventasis Joakimas laikomas Švč. Mergelės Marijos tėvu.
Milbutas, Milbutė
Tai lietuvių kilmės dvikamieniai vardai, sudaryti iš šaknų mil- („mylėti“, „pamėgti“) ir but- („būti“, „būtis“). Vardo reikšmė aiškinama kaip „mylintis būtį“, „branginantis gyvenimą“. Tai reti senieji lietuvių vardai, išlaikę archajišką darybą.
Milė
Tai lietuviškų vardų, prasidedančių kamienu Mil-, trumpinys, vartojamas ir kaip savarankiškas vardas. Kamienas siejamas su žodžiu „mylėti“. Reikšmė – „mylima“, „mylinti“, „miela“.
Ona, Onė
Tai hebrajų kilmės vardas, kilęs iš vardo Channah, kurio reikšmė – „malonė“, „gailestingumas“. Tai vienas seniausių ir populiariausių moterų vardų Lietuvoje, turintis gilias krikščioniškas tradicijas. Vardas siejamas su šventąja Ona – Švč. Mergelės Marijos motina ir močiučių bei šeimos globėja.
Rašyti komentarą