Elena
Tai graikų kilmės vardas, kilęs iš vardo Helénē, siejamo su žodžiais, reiškiančiais „šviesą“, „deglą“ arba „saulės spindesį“. Reikšmė aiškinama kaip „šviesioji“, „spindinti“.
Vardas plačiai paplitęs krikščioniškoje tradicijoje dėl šventosios Elenos – imperatoriaus Konstantino Didžiojo motinos. Graikų mitologijoje Elena buvo Spartos karalienė ir gražiausia moteris, dėl kurios kilo Trojos karas.
Ignacija, Ignacijus, Ignacas
Tai lotynų kilmės vardai, kilę iš vardo Ignatius. Šio vardo kilmė greičiausiai yra etruskų, nors nuo seno jis siejamas su lotynišku žodžiu ignis – „ugnis“.
Dėl šios sąsajos vardai simboliškai siejami su gyvybingumu, vidine stiprybe ir ryžtu. Krikščioniškoje tradicijoje jie gerai žinomi dėl šventojo Ignaco Lojolos ir kitų šventųjų.
Ignas, Ignė
Šie vardai yra kilę iš lotynų kalbos žodžio ignis ir laikomi trumpiniais iš ilgesnių vardų, tokių kaip Ignacijus, Ignacija arba Ignotas. Reikšmė - „ugningas“ arba „liepsningas“.
Ignotas
Tai vardo Ignacijus variantas. Reikšmė tokia pati - „ugningas“ arba „liepsningas“.
Leta, Letas
Šių vardų kilmė nevienareikšmiška. Jie gali būti vartojami kaip savarankiški vardai arba kaip trumpiniai iš ilgesnių vardų, pavyzdžiui, Leticijos.
Vardų kilmė siekiama su lotynų kalbos žodžiu laetus („linksmas“,„džiaugsmingas“) arba danų kalbos læt („lengvas“).
Leticija
Tai lotynų kilmės vardas, kilęs iš žodžio laetitia – „džiaugsmas“, „linksmybė“. Reikšmė – „džiugi“, „linksma“, „laiminga“. Vardas nuo seno paplitęs katalikiškoje tradicijoje ir įvairiose Europos šalyse.
Sangina, Sanginas
Tai lietuvių kilmės dvikamieniai vardai, sudaryti iš šaknų san- („drauge, sutarti“) ir gin- („ginti, saugoti“). Vardų reikšmė – „ginantis bendrystę“, „saugantis santarvę“. Jie priklauso senųjų lietuviškų dvikamienių vardų grupei.
Sangirda, Sangirdas
Tai lietuvių kilmės dvikamieniai vardai, sudaryti iš šaknų san- („drauge, sutarti“) ir gird- („girdėti, garsėti“). Reikšmė aiškinama kaip „garsėjantis santarve“ arba „tas, kurio klausomasi“. Vardai atspindi lietuvišką dvikamienių vardų tradiciją ir siejami su darna bei geru vardu.
Sigitas
Tai lietuviška germaniškos kilmės vardo Zygmunt (lietuviškai Žygimantas) trumpesnė forma, vartojama kaip savarankiškas vardas. Pirminis vardas sudarytas iš senųjų germanų žodžių sigu – „pergalė“ ir mund – „globa, apsauga“. Reikšmė – „pergalės gynėjas“ arba „saugomas pergalės“.
Vykintė
Tai lietuvių kilmės dvikamienis vardas, moteriškoji vardo Vykintas forma. Jis sudarytas iš šaknų vy- („vyti, persekioti“) ir kint- („kintėti“ – „kentėti, kantrybė“).Reikšmė - „daug mačiusi, daug patyrusi“ arba „karžygė ir kantrybė“.
Vardas siejamas su ryžtu, ištverme ir atkaklumu, o jo žinomumą sustiprino istorinis kunigaikščio Vykinto vardas.
Rašyti komentarą