Mažos kojos ir maskuotė: šis ryklys „vaikšto“ ir gali būti sausumoje

Šis nedidelis ryklys, gyvenantis Australijos ir Papua Naujosios Gvinėjos tropiniuose vandenyse, garsėja unikaliu gebėjimu „vaikščioti“ jūros dugnu ir net sausuma.

Kaip ryklys „vaikšto“?

Epaulių rykliai juda krūtinės ir dubens pelekais, kurie jiems tarnauja kaip „mažytės kojos“. Taip jie gali šliaužti koraliniais rifais arba net judėti sausuma potvynių metu, ieškodami saugesnės vietos ar deguonies šaltinio.

Šis gebėjimas ne tik įdomus, bet ir gyvybiškai svarbus. Aplinkoje, kurioje trūksta deguonies, pavyzdžiui, potvynių ir atoslūgių metu, šie rykliai gali:

sulėtinti širdies ritmą;

pereiti prie anaerobinės medžiagų apykaitos, todėl gali ilgai išgyventi be deguonies.

Epaulių rykliai prisitaikė gyventi koraliniuose rifuose, kurie atoslūgių metu dažnai lieka sausumoje. Gebėjimas judėti tokiomis sąlygomis ir toleruoti mažą deguonies kiekį buvo jų išlikimo pagrindas.

Mokslininkai mano, kad šis prisitaikymas galėjo būti evoliucinis eksperimentas, kurio metu kai kurios rūšys ėmė elgtis sausumoje.

Hemiscyllium ocellatum priklauso bambukinių ryklių šeimai, kurios giminystės linija siekia vėlyvąjį juros periodą. Dėl gebėjimo prisitaikyti prie aplinkos pokyčių jie evoliucijos istorijoje išliko ilgaamžiai, nepaisant daugybės masinių išmirimų.

Kitos įdomios savybės:

1. maskuotė: išskirtinės į epoletą panašios dėmės imituoja akis ir atbaido plėšrūnus;

2. regeneracija: jie greitai užsigydo rifuose patirtas traumas;

3. dydis: iki 90 cm ilgio, taigi tai palyginti nedideli rykliai;

4. medžioklė: naktiniai plėšrūnai, kurie medžioja vėžiagyvius, kirmėles ir mažas žuvis, naudodamiesi aštria uosle ir elektrorecepcija.

Nors epušiniai rykliai nėra nykstantys, jų buveinės nyksta dėl klimato kaitos ir žmogaus veiklos. Koralinių rifų nykimas gali turėti didelės įtakos jų išlikimui.

Šaltinis: unian.net