Mia: daug metų iš savo antros pusės girdėjau, kad esu nieko verta, ir tuo patikėjau

„Per pirmąjį solinį koncertą Mokytojų namų mažojoje salėje susirinko 27 žmonės, iš jų su bilietais buvo tik du.

Kiti – giminės, draugai, bendrakursiai. Kas tie buvo du bepročiai, nuo kurių viskas prasidėjo, nežinau, bet siunčiu jiems linkėjimus.

Trečias, ketvirtas koncertas buvo viloje „Ramybė“.

Atsimenu, ruošiuosi koncertui, pradedu groti tokią užvedančią dainą, išeinu, atsimerkiu, o prie staliukų sėdi septyni žmonės.

Groju ir viduje tokia mintis, kas čia per absurdas. Lėtėju, lėtėju, tada sustabdau ir sakau, chebryte, gal neapgaudinėkime vieni kitų, pasiimkit kažko atsigerti ir einam į užkulisius, aš jums pagrosiu akustinį koncertą, kuris jums bus įsimintiniausias gyvenime, o man nebus nejauku“, – savo karjeros pradžią prisiminė V. Bareikis.

Šiemet scenoje 20-metį minėsianti Mia juokiasi pradėjusi nuo privačių koncertų močiutei, kuri už juos mokėdavo po 10 rublių.

„Mano ilgas laikotarpis buvo aukso amžius, vienu metu buvau brangiausiai apmokama Lietuvos atlikėja, tai buvo apie 2009–2010 m. Niekada nesijaučiau, kad esu viršūnėje, norėjau tik dainuoti“, – pasakos Mia.

Tačiau atlikėja prisipažįsta išgyvenusi ir krizinių laikotarpių. „Prieš karantiną buvo momentas, kai nenorėjau grįžti į sceną, maniau, kad jau viskas, pabaiga.

Tuštuma. Tai lėmė mano asmeniai santykiai, nesėkmės, kurios paveikė mano karjerą, nebenorėjau būti scenoje. Daug metų iš savo antros pusės girdėjau, kad esu nieko verta, ir tuo patikėjau.

Sugrįžti buvo sunku, nes buvo žlugęs mano pačios pasitikėjimas savimi kaip atlikėja.

Skyrybos padėjo atrasti pasitikėjimą vėl, prisidėjo nauja gyvenimo pradžia, lankiausi pas psichologus. Aš vėl esu čia su visa jėga.“

Atlikėja planuoja ir vestuves su savo širdies draugu Deividu.

„Dar laukiu žiedo, pakalbam apie tai. Mano gyvenimas dabar – vienas didelis džiaugsmas, vidinė ramybė, atsirado draugas ir grįžo karjera, užsakymai ir daug žmonių vėl grįžo į mano gyvenimą“, – sakė atlikėja.

Linas Vaitkevičius iš „Žemaitukų“ populiarus buvo ne visada.

O šią vasarą turėjo net 107 koncertus. „Nėra čia kuo girtis, nes su šeima pakabėjom, kad net vaiko nemačiau.

Per dieną būdavo ir keturi koncertai – pirmas po bažnyčios mišių, paskui vakarinis miesto šventėje, tada vestuvės, o naktį – dar kokiame nors naktiniame klube.“

Pirmąjį užsakymą groti vestuvėse Linui davė amžiną atilsį tėtis. „Jis buvo vestuvių vedėjas, jo dėka turėjom du pirmus užsakymus, juos nusifilmavom, ir paskui jų daugėjo.

Prieš tai grojau Palangos orkestre ir gaudavau 1400 litų, o atgrojęs dvejas vestuves, gavau tą pačią sumą. Teko rinktis, buvom jauni, pinigai buvo pirmoje vietoje, nes visko norėjosi.“

Grojimas vestuvėse buvo nelengvas darbas.

„Turėjom pasiruošę 900 dainų, jas grodavome dvi dienas, 8 valandas pirmą dieną ir dar keturias valandas antrąją vestuvių dieną. Ir dar būdavo, kad pasakydavo, atsiprašom, vyrukai, neužteko pinigų jūsų karštam patiekalui.

Sakom, o ką mums tas dvi dienas valgyti? Turėjome svajonę, kad „Žemaitukų“ programa truktų valandą – padainuoji savo dainas ir gali iškelta galva išeiti, o ne su vestuvininkais miegoti ir ten būti dvi dienas.

Dabar jau atvažiuojam tik valandėlei, ir dar valandėlę fotografuojamės“, – šypsojosi žemaitukas Linas.

Aktorė Emilija Latėnaitė juokiasi karjerą pradėjusi gatvėje. „Dirbau ligoninėje, pradėjau gatvėje – tokia mano biografija. Norėjau paauglystėje turėti savo pinigų ir buvo neoru prašyti iš tėvų tiek, kiek man reikia.

Mokėjau groti fleita. Pasipuošiau ir išėjau groti gatvėje. Per keturias dienas aš užsigrojau visai vasarai, kas buvo didelė paskata nemesti fleitos“, – šypsodamasi kalbėjo E. Latėnaitė.