Tačiau nedaugelis žmonių mano, kad pernelyg ilgas miegas yra ne mažiau pavojingas. Nauji didelio masto tyrimai įrodo: pernelyg ilgas miegas yra dar blogiau nei miego trūkumas.
Kiek valandų reikia miegoti
Miegas yra vienas iš trijų pagrindinių žmogaus sveikatos pagrindų, kartu su mityba ir fizine veikla. Būtent miego metu mūsų organizmas pradeda svarbius procesus, kurie užtikrina kūno ir proto atsigavimą: stiprinami raumenys, stabilizuojasi emocinė būsena, formuojasi atmintis ir ruošiami ištekliai naujai dienai.
Pasak Australijos Sveiko miego fondo, pirmaujančios organizacijos, teikiančios patikimą informaciją apie miego kultūrą, suaugusieji turėtų miegoti mažiausiai 7–9 valandas per parą.
Kai kurie žmonės dėl organizmo ypatumų gali miegoti trumpiau. Tačiau daugumai miego trukmė, trumpesnė nei 7 valandos, neigiamai veikia net kitą dieną: mažėja energija, blogėja nuotaika, didėja dirglumas ir sunkiau susikaupti.
Jei miego trūkumas yra chroniškas, tai žymiai padidina rimtų ligų riziką:
širdies priepuoliai ir insultai,
sutrikęs metabolizmas ir 2 tipo cukrinio diabeto išsivystymas,
psichoemociniai sutrikimai, įskaitant nerimą ir depresiją,
taip pat onkologinės ligos ir netgi ankstyva mirtis.
Ar pernelyg ilgas miegas yra žalingas
Tai, kad pernelyg ilgas miegas gali būti daug žalingesnis nei miego trūkumas, išanalizavo Zemmelweis universiteto (Vengrija) ir Oklahomos universiteto Medicinos mokslų centro (JAV) mokslininkai, kurie atliko didelio masto tyrimą. Jie išanalizavo 79 mokslinių straipsnių duomenis, kuriuose dalyvių sveikata buvo stebima mažiausiai vienerius metus. Tikslas – išsiaiškinti, kaip miego trukmė veikia gyvenimo trukmę.
Rezultatai buvo iškalbingi. Žmonės, kurie reguliariai miegojo mažiau nei 7 valandas per parą, turėjo 14 % didesnę mirties riziką, palyginti su tais, kurie miegojo 7–8 valandas. Ši išvada yra tikėtina, nes neigiamas miego trūkumo poveikis sveikatai jau yra gerai ištirtas.
Tačiau įdomiausia yra tai, kas toliau. Pasirodo, pernelyg ilgas miegas gali būti dar pavojingesnis: tiems, kurie miegojo daugiau nei 9 valandas, mirties rizika padidėjo 34 %. Tai reiškia, kad pernelyg ilgas miegas nėra tik naudingas, bet ir potencialiai žalingas.
Šie duomenys atitinka 2018 m. tyrimą, kuriame buvo analizuoti 74 ankstesni darbai. Tuomet taip pat buvo nustatytas ryšys tarp ilgesnio nei 9 valandų miego ir padidėjusios mirtingumo rizikos – apie 14 %.
Be to, per ilgas miegas dažnai susijęs su sveikatos problemomis, ypač:
depresinėmis būsenomis,
lėtiniu skausmu,
svorio padidėjimu,
medžiagų apykaitos sutrikimais.
Nepaisant to, reikia suprasti: mokslininkai užfiksavo tik statistinę koreliaciją, t. y. reiškinių sambūvį. Tai neįrodo, kad būtent ilgas miegas yra ligų ar gyvenimo trukmės sutrumpėjimo priežastis. Tačiau ši tendencija verta dėmesio.

Rašyti komentarą