Mokslininkams pavyko atskirti faktus nuo prasimanymų, susijusių su teiginiais apie raugintų agurkų ir kitų marinuotų daržovių naudą.
Ekspertai papasakojo, kaip pasirinkti sveikiausias marinuotų daržovių rūšis, kokią naudą patvirtino moksliniai tyrimai ir kiek marinuotų daržovių reikėtų valgyti kasdien, rašo "Time".
Dauguma to, ką rasite prekybos centruose, yra "greitieji rauginti agurkai", t. y. agurkai (ar kitos marinuotos daržovės) rūgštinami acto pagrindu pagamintame sultinyje ne ilgiau kaip kelias dienas.
Kai kurie marinuoti agurkai taip pat apdorojami termiškai, kad pailgėtų jų galiojimo laikas ir būtų sunaikinti ligų sukėlėjai.
Šis procesas vadinamas marinavimu, tačiau iš tikrųjų norite raugintų marinuotų daržovių. Rauginimo metu daržovės kelias savaites laikomos sūriame sūryme.
Taip lieka daug laiko, kad agurkų paviršiuje gyvenančios sveikos bakterijos arba mikrobai paveiktų daržovėje esančius cukrus ir paverstų juos pieno rūgštimi.
Šis procesas suteikia raugintiems agurkams pikantišką skonį ir kartu sunaikina kitas bakterijas, kurios gali jums pakenkti. O kai valgote šiuos fermentuotus skanėstus, mokslininkai mano, kad likę gyvi mikrobai veikia jūsų žarnyną ir gerina sveikatą.
Norėdami rasti šių sveikesnių marinuotų agurkų, ieškokite šaldytuve laikomų stiklainių su užrašu "fermentuoti".
Be to, kitoje pusėje esančiame sudedamųjų dalių sąraše neturėtų būti acto - tai greito marinavimo požymis, sakė Nebraskos universiteto mikrobiologas Robertas Hutkinsas.
Kitas įspėjamasis ženklas: "Atidarius raugintų marinuotų agurkų stiklainį, paviršiuje turėtų matytis besiformuojantys burbuliukai", - sakė mitybos specialistė Francis Largeman-Roth.
Marinuotų agurkų nauda sveikatai
"Yra įrodymų, kad raugintos daržovės, įskaitant marinuotus agurkus, gali turėti sveikatai palankių savybių, - pažymėjo Hutkinsas.
Jis sakė, kad keli tyrimai parodė, jog raugintos daržovės (daugiausia kopūstai) siejamos su gerokai geresne gliukozės apykaita, mažesne antrojo tipo diabeto rizika, atsparesne imunine sistema, mažesniu trigliceridų kiekiu ir didesniu "gerojo" cholesterolio kiekiu.
Taip pat yra įrodymų, kad reguliariai vartojant raugintas daržoves mažėja kraujospūdis. "Tai prieštarauja sveikam protui", - sakė Hutkinsas, - "nes šiuose maisto produktuose yra daug druskos", kurios perteklius gali padidinti kraujospūdį.
Viena iš teorijų, paaiškinančių šį paradoksą, yra ta, kad "fermentuoti maisto produktai gali neutralizuoti galimą neigiamą natrio poveikį", paaiškino Minesotos universiteto mikrobų ekologas Andresas Gomezas.
Panašu, kad naudą iš dalies lemia fermentacijos proceso metu išsaugomos skaidulos, vitaminai, mineralai ir kitos cheminės medžiagos.
Be to, gyvi fermentuotų daržovių mikrobai gali būti unikaliai naudingi, palyginti su nemarinuotais ir nefermentuotais mikroorganizmais, labiau palaikyti žarnyno ir medžiagų apykaitos sveikatą.
Specialistai siūlo į savo racioną įtraukti kelių rūšių raugintų daržovių: agurkų, kopūstų, morkų, paprikų, nes skirtingose raugintose daržovėse yra skirtingų mikrobų, tokia įvairovė gali būti sveikesnė nei valgant tik vienos rūšies daržoves.
Tokia įvairovė "laikoma vienu iš labiausiai apsaugančių ir sveikų metodų", - sakė Hutkinsas.
Vienas iš geriausių maisto produktų, kurių žmogaus organizmui tiesiog reikia, yra agurkai. Agurkuose yra daugiau kaip 95 % vandens, todėl jie yra puikus būdas išvengti dehidratacijos, ypač kai pradeda kilti temperatūra.
Be to, nepaisant to, kad agurkuose yra mažai kalorijų, juose gausu svarbiausių maistinių medžiagų.
Tinkamas marinuotų daržovių kiekis
Stenkitės per dieną suvalgyti nuo dviejų valgomųjų šaukštų iki ¾ puodelio marinuotų daržovių, sakė Hutkinsas. Tokia norma laikoma sveika.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą