Šitą smegenų suaktyvėjimo pliūpsnį mokslas žino jau kurį laiką. Ištraukė žinomą faktą ir dalinasi kaip sensacija. Viena vartus, tai yra gamtos paskutinis pasispardymas, sutelkus paskutinius resursus, kūrė nebegaunami iš išorės "o mažu pavyks kas nors". Kita vertus čia ir yra momentas, kai prieš akis prabėga filmas apie visą gyvenimą, po to žmonės mato šviesą tunelio galw ir pan., nes trumpam susiaktyvina ir už atmintį, ir už regėjimą atsakingos smegenų zonos. Be to, kas žino, kaip vyksta signalo perdavimas smegenyse, žino, kad smegenys nuolatos yra įtampos būsenoje, nes signalo perdavimo metu įvyksta elektros srovės tekėjimas tikrąja ta žodžio prasme. Tai va visa ta įtampa, kuri yra budrumo būsenoje, išsikrauna vienu metu. Kaip sakiau, čia jokio stebuklo nėra. Be to, net jeigu žmogus ir geba suvokti savo mirties momentą, tai tuo metu išsiskiria ir labai dideli hormonų kiekiai, sukeliantys euforiją, taip kad tas momentas tikrai yra nebaisus, greičiau atvirkščiai. Ką ir pasakoja tie, kuriems buvo pripažinta mirtis, bet kurie po to atsigavo.

Kaip gaila visu tu gyvuneliu, kuriuos del sitokiu nesamoniu kankina, tikiuos kiekvienam likimas atlygina uz tokius " gerus darbus " . Lai atleidzia visi tie kankineliai. Skaudu skaityt.

Kokia šlykštinė. Dar ir suvokti. O kaip jie žada išsiaiškinti? Pasikalbės per spiritizmo siansą? :)

Manau mirtis nebūtų toks baisus reiškinys jei mes išvengtume supratimo momento