Leidinyje rašoma, kad Velso ornitologas Ronaldas Loklis (Ronald Lockley) praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje teigė, kad svirpliai gali skristi 10 mėnesių iš eilės nenusileisdami ant žemės.
Tačiau Lundo universiteto (Švedija) mokslininkų grupei šią teoriją pavyko patvirtinti tik 2016 m.
Žurnale „Current Biology“ išsamiai aprašomas mokslininkų atliktas tyrimas, kurio metu buvo stebima 13 suaugusių gulbių giesmininkių.
Tyrėjai pažymėjo juos mažyčiais duomenų kaupikliais, kuriuose buvo įrengti akcelerometrai, fiksuojantys jų skrydžio aktyvumą, ir šviesos lygio jutikliai paukščių buvimo vietai nustatyti.
Pažymima, kad kai kurios gulbės giesmininkės buvo stebimos kelerius metus, kai žiemą migruodavo iš Švedijos į pietinę Sacharos dalį ir atgal.
Tyrimo metu nustatyta, kad paukščiai didžiąją laiko dalį praleisdavo ore.
Iš viso gulbės giesmininkės tik du mėnesius per metus būdavo ant žemės, kur įsikurdavo veistis.
Pasak mokslininkų, kitus 10 mėnesių kai kurie paukščiai retkarčiais trumpam nusileisdavo, bet vis tiek daugiau nei 99,5 proc. laiko praleisdavo skraidydami.
Trys gulbės giesmininkės ore buvo visus 10 migracijos mėnesių.
Mokslininkai mano, kad skirtumas tarp paukščių, kurie keliavo ilgus atstumus, ir tų, kurie nusileisdavo, gali slypėti jų plunksnose.
Nusileidę ant žemės žvirbliai nepelijo sparnų plunksnų, o kiti paukščiai pelijo ir augino naujas plunksnas.
„Perėjimas ar neperėjimas gali rodyti nedidelius jų bendros būklės ar parazitų skaičiaus skirtumus, taip pat paaiškinti atskirų paukščių skrydžio elgseną“, - aiškino tyrimo autorius Andersas Hedenströmas (Anders Hedenström).
Interviu žurnalui „Nature“ mokslininkas teigė, kad gulbės giesmininkės sugeba taip ilgai išsilaikyti ore, nes jos išsivystė kaip labai efektyvūs skraidytojai, turintys aptakią kūno formą ir ilgus bei siaurus sparnus.
Dėl to, pasak jo, paukščiai sunaudoja mažiau energijos ir maitinasi vabzdžiais ore.
Šaltinis: unian.net
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą