Mokslininkai išsiaiškino, kaip kai kurios žuvys keičia lytį per gyvenimą

Mums tai, kad gyvūno lytis nustatoma gimimo metu ir nekeičia per gyvenimą, yra gana akivaizdu. Tačiau yra apie 500 žuvų rūšių, kurios gali keisti savo lytį suaugusios. Dažniausiai jos tai daro reaguodamos į aplinkos pokyčius. 

Kaip modelį šiam reiškiniui tirti mokslininkai pasirinko žuvį, vadinamą mėlyngalve talasoma (Thalassoma bifasciatum). Jos gyvena grupėmis Karibų jūros koralų rifuose. 

Dominuojantis patinas – su mėlyna galva – saugo geltonų patelių haremą. Jei patinas yra toli, didžiausia patelė tampa patinu – vos per 10 dienų. 

Ji pakeičia savo elgesį per kelias minutes, veido spalvą – per kelias valandas.

Jos kiaušidė tampa sėklidė, o dešimtą dieną ji pradeda gaminti spermatozoidus.

Naudodami naujausius genetinius metodus – aukštos produktyvumo RNR sekvenavimą ir epigenetinę analizę – mokslininkai nustatė, kada ir kaip konkretūs genai išjungiami ir įjungiami žuvų organizmuose, kad nustatytų lyties keitimo mechanizmą. 

Tyrimas svarbus siekiant suprasti, kaip genai gali keistis visų gyvūnų (įskaitant žmones) vystymosi metu ir kaip aplinka veikia šį procesą. 

Mokslininkai nustatė, kad lyties keitimas yra susijęs su visišku genetinės gonados – lytinės liaukos – pertvarkymu. Iš pradžių išjungiami genai, reikalingi kiaušidės egzistavimui, o vėliau įjungiamos sekos, atsakingos už vyrų lytinių organų formavimąsi.

Kitose aravanų šeimos žuvyse stebimas panašus lyties keitimo mechanizmas. Dėl to mokslininkai daro prielaidą, kad jie turi reikalų su senovine genų kontrolės sistema, veikiančia aplinkos veiksnių įtakoje.