Mokslininkai: namų tvarkymas padeda spręsti psichologines problemas

(2)

Psichologai seniai bando įrodyti, kad yra glaudus ryšys tarp žmogaus emocinės būsenos ir kambario, kuriame jis gyvena. Netvarka namuose gali daug papasakoti apie mūsų nuotaiką.

Jeigu saugote daiktus, kurie jums nereikalingi, tai jūsų pasąmonėje slepiasi gilios paslaptys.

Psichologų nuomone, netvarka namuose tiesiogiai susijusi su šeimininkų emocine būsena ir atskleidžia problemas, kurios juos neramina.

a

Kam mes laikome namuose nereikalingus daiktus?

Visi žinome, kad šlamštu užversta aplinka neigiamai veikia žmogaus sugebėjimą sukoncentruoti dėmesį ir apdoroti informaciją, todėl reikia laikytis tvarkos ir švaros, kad būtume sveikesni savo kūnu ir protu.

Žmonių polinkis saugoti daiktus, kurie sukelia prisiminimus ar sentimentalius jausmus, nulemia tai, kad namuose prisikaupia daugybė daiktų, kuriais niekas nesinaudoja ir kuriuos laikyti apskritai nėra jokios būtinybės.

Chaosas namuose atskleidžia mūsų emocinę būklę. Jeigu palėpėje ar rūsyje susikaupė daug šlamšto, tai yra požymis, kad žmogus negali paleisti savo praeities.

Vonios kambarys siejasi su kūnu, o miegamasis – su mūsų seksualumu ir intymumu.

Mes kuriame netvarką namuose atitinkamoje vietoje pagal tai, kur glūdi mūsų sąmonės problemos, tokiu būdu bandydami jas nuslėpti.

Archyvų nuotr.

Ar vis dar norite saugoti nereikalingus daiktus?

Kai kurie psichologai mano, kad būtinybė išsivaduoti nuo šlamšto yra gilios nesąmoningos motyvacijos rezultatas, kuris paprastai būna susijęs su vaikystės išgyvenimais.

Ne visi sutinka su tokia nuomone, bet dauguma pripažįsta, jog elementai iš mūsų vaikystės daro poveikį suaugusiųjų gyvenimui. Pavyzdžiui, jeigu jūsų šeimoje dažnai trūkdavo maisto, tai jums gali susiformuoti įprotis kaupi maisto produktus ir prikimšti jais visas spinteles.

Pedantiškoje tvarkoje ir visą laiką palaikomoje idealioje švaroje psichologai taip pat įžvelgia tam tikrų ypatumų. Žmonės, kurie kategoriškai nepakenčia nė menkiausios netvarkos, būna mažiau tolerantiški kitiems ir turi problemų dėl perdėto polinkio kontroliuoti viską.

Geriausia visur laikytis aukso vidurio. Žinoma, neverta kaupti namuose šlamšto, bet ir būti pamišusiam dėl idealios tvarkos nedera.

Ar namų tvarkymas gali tapti maloniu užsiėmimu?

Dažniausia kalbos apie namų tvarkymą prasideda nuo skundų: „Negaliu pakęsti buities darbų!“ „Visi buities darbai gula ant moters pečių“, „Vyrai išnaudoja moteris“ ir pan.

Plauti grindis, valyti dulkes, šveisti kriaukles ir klozetus, skalbti, tvarkytis daugumai yra sunki pareiga. Šie darbai atliekami prisiverčiant, iš reikalo.

Vis dėlto ne visoms moterims namų tvarkymas yra kančia. Pasitaiko tokių, kurios tvarkydamosi ir švarindamosi jaučia pasitenkinimą, nes daro gerus darbus, gražina aplinką, kuria šventę kitiems.

Ar tvarka namuose tolygu tvarkai gyvenime?

„Mane nustebino Didžiojoje Britanijoje atliktos apklausos rezultatai, – pasakoja psichologė Anne de Chalvron. – Dauguma moterų atsakė, kad joms patinka namų tvarkymas, nes jos jaučiasi kontroliuojančios namus. Jos prisipažino, kad mėgsta tvarkytis net labiau už seksą. “

Apie ką byloja noras kontroliuoti savo namus? Simboliškai tvarkymą galima laikyti aplinkos įsisavinimu. Kas ją sutvarkė, tas ir yra jos šeimininkas. Tokiais momentais žmonės jaučiasi saugūs, esantys savo komforto zonoje.

Tai paaiškina, kodėl kai kurios moterys, apimtos nerimo, griebiasi dulkių siurblio ar ima šveisti spinteles. Dirbdamos jos atgauna vidinę pusiausvyrą.

Mūsų smegenys, anot neurobiologės Kelly Lambert, sudarytos taip, kad mes galėtume susidoroti su dideliu fiziniu krūviu. Dar daugiau: fizinis krūvis mums reikalingas dvasinei pusiausvyrai palaikyti. Dirbant fizinį darbą ima gamintis daugiau endorfinų – džiaugsmo hormonų, kurie pataiso mūsų nuotaiką.

Namų tvarkymas – svarbus kultūrinis ritualas, religinis apsivalymo ir atsinaujinimo simbolis. Visos tautos prieš didžiąsias šventes stengiasi apsitvarkyti.

a

Galvos išvėdinimas

Tvarkydami namus mes išvalome ir savo psichiką, tarsi sudedame į lentynėles mintis. Nenoras tvarkytis atspindi tai, kas vyksta mūsų viduje. Vienas pagrindinių depresijos simptomų yra abejingumas buities darbams. Ir atvirkščiai: tvarkymasis yra ženklas, kad vidinė pusiausvyra atgaunama.

Apsupdami save senais nereikalingais daiktais mes tarsi bijome paleisti praeitį ir įžengti į naują gyvenimą. Nusprendę iš pagrindų sutvarkyti namus, mes užbaigiame tam tikrą savo asmeninės istorijos etapą, atsikratome psichologinio balasto ir atsiveriame permainoms.

Tvarkydami namus mes sutvarkome savo mintis, sumažiname įtampą, nusiraminame, atlaisviname vietą įkvėpimui ir naujoms idėjoms.

Sutvarkytas kambarys – tai mūsų meno kūrinys, mūsų kūrybos rezultatas. Tvarka ir švara džiugina akis ir širdį.

„Namai simbolizuoja mūsų būtį, – pabrėžia sociologas Jeanas-Claude‘as Kaufmannas. – Valymas, tvarkymas, gražinimas – tai savotiškas priminimas mums patiems, kad mes esame. Jeigu jaučiame norą tvarkyti savo namus, vadinasi, mes sugrįžtame į save, norime skirti sau dėmesio ir laiko. Tvarkymasis – tai savotiškas meilės aktas, dovana, kurią dovanojame sau.“

Pagal britų apklausą, 4 moterys iš 10 jaučia džiaugsmą tvarkydamos namus. Iš jūs galite atsidurti tarp jų. Kaip tikina mokslininkai, tereikia pakeisti požiūrį į buities darbus, ir jie gali virsti maloniu užsiėmimu. Ir, žinoma, nauda psichinei ir fizinei sveikatai.

Archyvų nuotr.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder