Susidariusi netrukus po Didžiojo sprogimo, HeH⁺ yra paprasta molekulė, sudaryta iš helio atomo ir protono. Ji žymėjo cheminių ryšių visatoje pradžią ir padėjo pagrindą molekuliniam vandeniliui (H₂), kuris maitina žvaigždes.
Dešimtmečius buvo manoma, kad HeH⁺ atlieka pasyvų vaidmenį aušinimo procesuose, kurie leido protžvaigždėms kondensuotis ir užsidegti. Tačiau nauji eksperimentiniai rezultatai kelia abejonių dėl šios teorijos.
Kaip teigiama straipsnyje, paskelbtame žurnale „Astronomy Astrophysics“, norėdami patikrinti, kaip ši senovinė molekulė elgėsi iškart po Didžiojo sprogimo, mokslininkai atkūrė ankstyvosios visatos sąlygas kriogeniniame kaupiamajame žiede.
Tai vienintelis tokio tipo įrenginys pasaulyje, kuris modeliuoja kosminę aplinką, kurios temperatūra yra tik keliais laipsniais aukštesnė už absoliutų nulį.
Rezultatai parodė, kad vietoj sulėtėjimo esant žemesnei temperatūrai, reakcija tarp HeH⁺ ir deuterio išliko stebėtinai pastovi. Tai prieštarauja ankstesniems modeliams, kurie prognozavo staigų reakcijos greičio sumažėjimą esant žemai temperatūrai.
Tai svarbu, nes jaunoje visatoje, vadinamajame „kosminės tamsiosios eros“ laikotarpyje, prieš žvaigždėms pradedant šviesti, HeH⁺ tipo molekulės atliko svarbų vaidmenį aušinant pirminį dujų mišinį. Tai būtina, kad dujų debesys susitrauktų dėl gravitacijos ir susidarytų žvaigždės.
Kadangi vandenilio atomai patys negali efektyviai išskirti šilumos esant temperatūrai žemiau 10 000 °C, molekulės su dipoliniu momentu, tokios kaip HeH⁺, buvo kritiškai svarbios energijos išskyrimui spinduliavimo būdu.
HeH⁺ taip pat skyla susidūręs su vandenilio atomais, susidaro jonai, kurie galiausiai sukelia molekulinio vandenilio susidarymą.
Ši reakcijų grandinė buvo gyvybiškai svarbi žvaigždžių susidarymui, o nauji duomenys rodo, kad HeH⁺ šioje cheminėje reakcijoje vaidino daug aktyvesnį vaidmenį, nei buvo manoma anksčiau.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą