Mokslininkai: žmonės pradėjo gaminti maistą ant ugnies daug anksčiau, nei manyta

Tokią išvadą padarė Izraelio ekspertų vadovaujama tarptautinė tyrėjų grupė, šiaurės Izraelyje aptikusi prieš 780 000 metų valgytos žuvies liekanų, praneša BBC.

Remiantis istorikų turimais įrodymais, žmonės maistą ant ugnies pradėjo ruošti maždaug 170 000 m. pr. m. e.

Tačiau naujieji atradimai iš esmės keičia supratimą apie pirmykštę gyvybę.

Archeologinių kasinėjimų metu Jordano upės pakrantėje, maždaug už 14 km nuo Tiberiados ežero (Izraelyje vadinamo Kinnereto ežeru), rastos dviejų metrų ilgio į karpį panašios žuvies liekanos.

Žuvies dantys yra gerai išsilaikę, o mokslininkai pagal emalio kristalus nustatė, kad žuvis nebuvo tiesiogiai veikiama ugnies, o virta žemesnėje temperatūroje.

Mokslininkai mano, kad žmonijos perėjimas nuo žalio prie virto maisto yra vienas svarbiausių jos raidos etapų.

"Maisto gaminimo įgūdžių įgijimas žymi reikšmingą evoliucijos šuolį, nes žmonės įgijo papildomą būdą, kaip optimaliai panaudoti maisto atsargas", - sakė kasinėjimų vadovė Naama Goren-Inbar iš Hebrajų universiteto Jeruzalėje.

Ekspedicijoje taip pat dalyvavo archeologai iš Didžiosios Britanijos ir Vokietijos.

"Gali būti, kad buvo gaminama ne tik žuvis, bet ir įvairūs gyvūnai bei augalai", - mano ji.

Senovėje kasinėjimų vietoje telkšojo Hulos ežeras, kuriame gyveno daugybė žuvų. XX a. šeštajame dešimtmetyje jis buvo nusausintas vykdant maliarinių uodų kontrolės kampaniją.

Kiti toje pačioje vietoje rasti archeologiniai radiniai rodo, kad medžiotojų ir rinkėjų gentys ežero pakrantėse gyveno dešimtis tūkstančių metų.

Šias žuvis aptikę mokslininkai mano, kad pagal gėlo vandens telkinių, tokių kaip Hula ir kiti, buvimo vietą galima atsekti pirmykščių žmonių migracijos kelius iš Afrikos į Levantą ir toliau.

Naujausi moksliniai duomenys gauti atlikus bendrą tyrimą, kuriame dalyvavo Izraelio, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos institucijų mokslininkai.

Kiti neseniai atlikti svarbūs archeologiniai atradimai

Šiaurės Irake archeologai aptiko maždaug 2700 metų senumo uolų reljefų. Aštuoni marmuriniai reljefai vaizduoja karo scenas, vynmedžius ir palmes. 

Meksikoje aptiktas senovės majų miestas su šimtais statinių ir žmonių palaikų.

Kasinėjimų vietoje archeologai rado daugiau kaip 430 sveikų keraminių puodų ir 423 kaulus, atitinkančius ikiispaniškojo laikotarpio žmonių palaidojimus. 

O Izraelyje archeologai rado 44 auksinių Bizantijos monetų lobį, datuojamą VII mūsų eros amžiumi.