Mokslininkams kilo klausimas, kaip atsirado žmonių bučiavimasis: kaip tai susiję su erkėmis ir utėlėmis?

Bučiavimosi ekspertai iš Voriko universiteto yra įsitikinę, kad ši praktika atsirado pas mūsų senuosius protėvius beždžiones maždaug prieš septynis milijonus metų. Jie lūpomis šukavo vienas kitą ir šalino vabzdžius nuo kailio, kai nusileisdavo nuo medžių viršūnių.

Egzistuoja daug bučiavimosi būdų, tačiau juos sieja bendras bruožas - „lūpų išsipūtimas ir lengvas sučiaupimas“, teigia ekspertai.

Pasak evoliucijos psichologo Adriano Lameiros, ši praktika „atliekama tarp skirtingų bendruomenės narių, ne tik tarp kūdikių ar lytinių partnerių“.

Šimpanzės vis dar pirštais iššukuoja kenkėjus, o pabaigoje burna sugriebia likusias utėles ir erkes.

Dabar mokslininkai mano, kad ritualas evoliucionavo, palikdamas tik paskutinę šukavimo seanso dalį kaip prieraišumo demonstravimo formą.

Mokslininkai priduria: „Kai viliojanti beždžionė baigia viliojimo seansą pabučiuodama viliotoją, tai parodo panašumą į žmogaus bučiavimąsi, kokio iki šiol nebuvo nustatyta jokiame kitame pasiūlytame elgesyje.“ Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Evolutionary Anthropology“.

Žurnale „Microbiome“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad per 10 sekundžių trunkantį bučinį gali būti pernešama iki 80 milijonų bakterijų ir 700 skirtingų padermių.

Tyrėjai stebėjo 21 poros bučinių elgesį ir nustatė, kad poros, kurios bučiavosi bent devynis kartus per dieną, turėjo panašių burnos bakterijų.

Bakterijos burnoje yra normalu, o ekspertai mano, kad bučiavimasis gali net sustiprinti imuninę sistemą ir žarnyno sveikatą. 

Mitybos specialistė Adrienne Benjamin iš „ProVen Probiotics“ sako: „Bučiuojantis vykstantis apsikeitimas bakterijomis gali į burnos mikrobiomą įnešti naudingų mikrobų, kurie gali pereiti į virškinimo sistemą ir žarnyno mikrobiomą.“

Šaltinis: tsn.ua