Mokslininkas nustatė sunkiausią žmogaus gyvenimo amžių: ne 15 ar 80

Priešingai – tai laikotarpis, kai, atrodytų, gyvenimas turėtų būti stabiliausias.

Būtent tada susikerta karjera, finansai, šeima ir atsakomybės, sukurdamos tylų, bet itin stiprų spaudimą, kurį daugelis patiria, bet retai apie jį kalba.

Nustatė sunkiausią žmogaus gyvenimo amžių

Dauguma iš mūsų esame įpratę paauglystę ar senatvę su jos sveikatos iššūkiais laikyti sunkiausiais laikotarpiais. Tačiau garsus mokslo komunikatorius Pere'as Estupiña teigia, kad tikrasis „sunkumų pikas“ ateina visiškai kitu metu.

Savo naujoje knygoje „Kuo nori būti užaugęs?“ („Qué quiere ser de mayor“) chemikas, biochemikas ir mokslo komunikacijos ekspertas P. Estupiña paneigia mitus apie senėjimą ir nustato kritiškiausią žmogaus gyvenimo laikotarpį, praneša „Okdiario“.

Kai gyvenimas slegia labiausiai

Pasak eksperto, labiausiai sekinantis amžius yra nuo 40 iki 55 metų. Būtent šiuo laikotarpiu prasideda „tobula socialinių, profesinių ir asmeninių įsipareigojimų audra“.

„Jei nėra rimtų sveikatos problemų, fizinė būklė nėra tai, kas lemia šio amžiaus sunkumą. Svarbiausia yra visa kita“, – aiškina P. Estupiña.

Kodėl šį laikotarpį taip sunku įveikti?

Šis gyvenimo etapas tampa itin sudėtingas, nes sutampa su žmogaus karjeros viršūne, reikalaujančia maksimalaus profesinio atsidavimo ir noro prisiimti didžiulę atsakomybę.

Tuo pačiu metu atsiranda „sumuštinio kartos“ efektas, kai žmonės psichologiškai įstringa tarp poreikio auginti vaikus ir atsakomybės rūpintis tėvais, kurių sveikata sparčiai blogėja.

Be to, situaciją pablogina nuolatinis finansinis stresas, nes būtent šiuo laikotarpiu kaupiasi didžiausi ekonominiai įsipareigojimai – nuo ​​paskolų įmokų iki didelių išlaidų švietimui ir šeimos išlaikymui. Visi šie veiksniai sutampa, sukurdami nuolatinės emocinės ir fizinės įtampos sąlygas, kurias sunku ignoruoti.

„Gerontolerancija“ ir laimė po 60-ies

Nepaisydamas dažnos baimės dėl išėjimo į pensiją, P. Estupiña pabrėžia, kad sulaukę 60-ies daugelis žmonių netikėtai pajunta energijos antplūdį ir gyvenimo džiaugsmą. Jis šį reiškinį vadina „gerontolerancija“.

Tai laikotarpis (maždaug nuo 65 iki 75 metų), kai išnyksta profesinis spaudimas, vaikai tampa savarankiški, o fizinė sveikata dažnai pasirodo esanti geresnė, nei tikėtasi.

Pagrindinis priešas: „autoeidžizmas“

Mokslininkas pabrėžia, kad didžiausia kliūtis laimingam suaugusiajam yra ne skaičiai pase, o vidiniai išankstiniai nusistatymai. 

„Autoeidžizmas“ – tai tada, kai mes patys atsisakome mėgstamos veiklos, nes manome, kad „ji nebetinkama šiame amžiuje“.

P. Estupiña daro išvadą, kad šiandieninė 70-mečių karta visiškai skiriasi nuo tų, kurios buvo prieš pusę amžiaus. 

Medicina ir besikeičiantis mentalitetas suteikia galimybę patirti „antrąją jaunystę“; svarbiausia – išgyventi sunkų dešimtmetį po keturiasdešimties.

© Freepik

Parengta pagal Alfa.lt