Monetos, kurių vertė auga: iš Lietuvos į pasaulį migruoja, bet lietuviškos išlieka

Susidomėjimas numizmatika Lietuvoje įvedus eurą padidėjo. Nors norinčių įsigyti ar keistis monetomis nemažai, greičiau čia veikia susidomėjimas naujove, kuris, tikėtina, nuslūgs.

Patys kolekcionieriai pajuokauja, jog numizmatika greičiau yra gyvenimo būdas nei pomėgis. Tokia veikla tęsiasi visą gyvenimą, į ją reikia investuoti daug laiko ir pinigų. 

Kolekcionavimas visada buvo vadinamas turtingųjų užsiėmimu, nes ką berinktum, tai kainuoja.

Itin retų monetų gauti parduotuvėje nereikėtų tikėtis - nemažai jų išleidžiama tam tikrose pakuotėse, su dokumentais, ir į apyvartą net nepatenka. 

Na, nebent tokiu atveju, jei kažkas išdraskytų pakuotę ir netyčia kur tokia moneta atsiskaitytų.

Užsidirbti galima, bet tam reikia skirti daug laiko ir kantrybės. Juolab kad kartais sunku paaiškinti kainų svyravimus, o ir nurodomos kainos ne visada atitinka realybę. 

Tokiems, kurie monetas laiko tikėdamiesi, kad jų vertė ateityje išaugs, sunku patarti. 

Daug blogo čia padaro spekuliantai, kurie turi supirkę didžiulius kiekius monetų ir spekuliuoja kainomis rinkoje.

Bet, aišku, yra ir monetos, kurių vertė auga. 

Brokas - tai gerai

Broko pasitaiko pačio įvairiausio - būna, jog skaičius ne taip pasuktas, "iškąstas" gabalas, įvairūs nukrypimai nuo standarto, du sykius užkaltas atvaizdas ir taip toliau. 

Jų vertė didesnė, nes kiekviena jų - unikali ir daugiau nepasikartojanti. 

Pavyzdžiui, kad ir pati populiariausia vokiška moneta su ereliu, jei turi broką, gali būti įkainota 30 ar 40 eurų. 

Žinoma, kaina priklauso nuo broko pobūdžio.

Tarp kitko, ne daugelis žino, jog yra ir brokuotų lietuviškų monetų. 1998 metais išleistoje 5 litų monetoje ant kai kurių žiede galima aptikti mažytę varnelę. 

Sunku pasakyti, kas nutiko - ar tai brokas, ar štampuojant kas nors įlindo, tačiau ta vos matoma varnelė monetos vertę pakelia.

Iš Lietuvos nedings

Anksčiau pasitaikydavo kaltinimų, jog dėl kolekcionavimo Lietuvoje nebeliks lietuviškais ženklais pažymėtų monetų. Visgi, kad tai netiesa, patvirtina bankininkai bei Vakaruose atlikti tyrimai.

Oficialiai informacijos apie monetų migraciją nėra renkama, tačiau akivaizdu, kad monetos migruoja tarp šalių ir Lietuvoje galime rasti įvairiausių monetų.

Lietuvoje apie trys ketvirtadaliai monetų aptinkama su Vyčiu. Daugiausiai ne lietuviškų monetų yra iš Vokietijos ir Latvijos. 

Mažųjų nominalų monetų migracija paprastai mažesnė, 1 ir 2 eurų - šiek tiek didesnė. 

Tačiau ir senosiose euro zonos šalyse apie pusę monetų randama su nacionaline puse, tad net monetoms migruojant, monetos su Vyčiu ir toliau dominuos mūsų šalyje.

Brangiausios euro monetos (euro-coins.tv duomenys)

Monakas. 2006 m. išleista šlifuota 2 centų moneta. Tik oficialiomis progomis daloma ir 80 monetų tiražu išleista moneta vertinama nuo 450 eurų.

Monakas. 2007 m. išleista 1 euro moneta be kalyklos ženklo. Nėra duomenų, kokiu tiražu moneta išleista, bet spėjama, jog tokių yra 2-3 tūkst. Jos kaina siekia nuo 400 eurų.

Vatikanas. 2002 m. išleista 2 eurų moneta. Nors jų nukaldinta 71 tūkst., didžioji dalis išparduota rinkiniuose. Moneta vertinama nuo 350 eurų.

Monakas. 2005 m. nukaldinta 1 cento moneta. Tik 300 vienetų tiražu išleista moneta, pardavinėjama originaliame dėkliuke ir įteikiama oficialiomis progomis, vertinama nuo 350 eurų.

Vatikanas. 2005 m. išleista 2 eurų moneta "Sede Vacante MMV", pardavinėta rinkiniuose, šiuo metu vertinama nuo 350 eurų.

Parengta pagal VE.lt archyvus