Ne meilė, o varžybos: kodėl sutuoktiniai konkuruoja?

Kodėl taip atsitinka, kad romantiškuose santykiuose jausmai tarsi pasitraukia į antrą planą, o į pirm vietą išeina konkurencija? Užuot rūpinęsi artimu žmogumi, mes pradedame jį kritikuoti ir ginčytis su juo, atkakliai gindami savo tiesą. Kodėl taip atsitinka? Ar galima su tuo kovoti?

Organizatorių nuotr.

Partnerių kova.  Pixabay.com

„Jau galvoju apie skyrybas, – pasakoja Elena (26 m.). – mes susituokėme tik prieš pusmetį. Vyras buvo labai rūpestingas ir dėmesingas prieš vestuves. Nieko bloga nenujaučiau, juk meilė buvo tiesiog beprotiška.

O paskui jį tarsi kas pakeitė. Kiekvieną kartą, kai bandau papasakoti apie savo pasiekimus darbe, jis sako: „Kas čia per darbai?! Štai aš šiandien tai...“

Užtenka man prisipažinti, kad skauda galvą, jis iškart ima dejuoti, kad jam nežmoniškai diegia pilvą.

Net bendraujant su abiejų tėvais, jis nuolat stengiasi įrodyti, kad jo šeimoje „geriau, daugiau, stipriau“.

Nežinau, ką daryti. Praėjo visai mažai laiko, bet aš jau galvoju apie skyrybas.“

Iš kur atsiranda toks rungtyniavimas tarp žmonių, kurie turėjo tapti ramsčiu vienas kitam, dalytis savo džiaugsmais ir vargais?

Konkurencijos tarp partnerių priežastys

Prisiminkime, kad psichologai visų mūsų elgsenos šaknų siūlo ieškoti vaikystėje. Kokias tos galimos priežastys?

Organizatorių nuotr.

1. Žema savivertė

Galbūt vaikystėje artimieji kurį nors iš partnerių nuolat lygindavo su bendraamžiais, broliais ar seserimis, klasės draugais ar kaimynų vaikais. „Įprotis nuolat įrodinėti savo reikšmingumą ir kovoti dėl pirmos vietos dažnai kyla iš tokių vaikystės išgyvenimų“,– rašo psichologė Lilija Levickaja portale „Psychologies“.

Tokiais atvejais naudinga kreiptis į psichologą, nes žemos savivertės šaknys paprastai glūdi labai giliai ir pačiam įveikti problemą būna labai sunku.

2. Vienam iš partnerių vaikystėje nuolat teko kovoti dėl tėvų dėmesio

Kad pelnytų tėvų meilę, kiekvieną kartą reikėjo pasiekti laimėjimų moksle ar buities darbuose. Šis nesąmoningas įprotis nuolat trokšti pripažinimo gali išlikti ir suaugusiojo gyvenime. Ypač jeigu mylimas žmogus tikrai neskiria pakankamai dėmesio.

Ką daryti tokiu atveju?

Pirmiausia reikia išmokti rūpintis savimi savarankiškai. Toliau reikia pradėti sąmoningai demonstruoti savo meilę partneriui. Būtina mokytis mylėti vienam kitą, nuoširdžiai šnekučiuotis.

3. Vienas iš partnerių jaučiasi nerealizavęs savęs

Pavyzdžiui, žmona uždirba didelius pinigus, o vyras nuolat patiria problemų darbe.

Tada vyras nesąmoningai bando „nugalėti“ žmoną, kad nereikėtų į ją žiūrėti iš apačios į viršų.

„Moteris nenusileis, jeigu jos asmenybė formavosi šeimoje, kur motina buvo stipri ir sėkminga.

Taip partneriai žlugdo vienas kitą, užuot pagalvoję, kokių privalumų turi partneris ir pasimokę iš to išpešti naudos“, – aiškina psichologė.

Ką daryti? Tam, kuris nerealizavo savęs profesinėje srityje, reikia vystytis, atskleisti savo potencialą. Partneriams svarbu džiaugtis vienam kito pergalėmis. O moteriai reikėtų perdaryti savo šeimos scenarijų, kuriame buvo neįprasta gerbti vyrą.

4. Abu partneriai – stiprūs lyderiai

Tokie partneriai neretai kaunasi dėl valdžios. Užuot pasidalytų įtakos zonas ir sudarytų stiprią sąjungą, partneriai stengiasi nugalėti vienas kitą.

„Poros, kurias sudaro tikri lyderiai, iš esmės būna labai perspektyvios.

Tačiau tik tada, kai kiekvienas ima kitą laikyti sau lygiu ir sutinka pasidalyti atsakomybės zonas kaip gerame versle“, – pabrėžia psichologė.

Ką daryti? Bent vienam iš partnerių teks mokytis komunikacijos meno .

Tai padės padidinti savo sugebėjimus ir sustabdyti santykių irimą.

Svarbu prisiminti, kam apskritai kūrėte šiuos santykius. Klauskite savęs, ar labiau norite būti teisūs, ar laimingi. Galbūt po atsakymo į šį klausimą jau nebenorėsite kovoti toliau.

Juk tokios kovos paprastai nieko bendra neturi su meile. „Meilė išaugs ten, kur partneriai vertina ir palaiko vienas kitą, rūpinasi ir gerbia|, – reziumuoja psichologė.

Organizatorių nuotr.

Sidebar placeholder