„Nenorėjau grįžti“: britas, išgyvenęs klinikinę mirtį, nustebino savo pasakojimu

Interviu „Mirror“ vyras papasakojo apie savo regėjimus ir apie tai, kaip ši patirtis pakeitė jo gyvenimą.

Tuo metu vyras kentėjo nuo rimto širdies ritmo sutrikimo. Vieną rytą jis pajuto, kad pulsas lėtėja, o sąmonė pradeda blėsti.

Grįžęs namo, jis paprašė draugo pamatuoti jo pulsą – netrukus buvo iškviesta greitoji pagalba. Jau ligoninėje jis visiškai prarado sąmonę ir nustojo kvėpuoti.

Singletonas prisimena, kad tai, kas vyko, atrodė kaip miglotų vaizdų seka: prieš akis tarsi nusileido tamsi uždanga, po to užsidegė akinantys šviesos blyksniai.

„Staiga supratau, kad esu nuostabiame sode. Šilta saulė, ramybė ir tyla. 

Tolumoje – aukšta tvora, už kurios skambėjo džiaugsmingi balsai, jaučiau artimųjų buvimą. Tai nebuvo paprastas sodas – tai buvo tarsi sugrįžimas namo“, – sako jis.

Bandymas priartėti prie tvoros buvo nesėkmingas – tarsi kažkas jį laikė vietoje. Tuo tarpu jį žavėjo aplinkinis vaizdas:

„Mane apėmė neįmanoma apibūdinti ramybė. Priešais mane driekėsi laukai ir kalvos. Tai buvo absoliučios harmonijos jausmas“.

Realybėje tuo metu gydytojai kovojo už jo gyvybę. Po aštuonių minučių Singletonas vėl pradėjo kvėpuoti.

„Ir staiga – smūgis, ir aš atsibudau. Atmerkiau akis, o aplink mane – medikų veidai. 

Ir, tiesą sakant, aš nenorėjau grįžti. Ten buvo tikrai gerai... O čia – triukšmas, suirutė ir nepatogumai“, – dalijasi prisiminimais vyras.

Po to jam buvo implantuotas širdies stimuliatorius, kuris padėjo stabilizuoti jo sveikatą. Tačiau kur kas labiau pasikeitė jo vidinė būsena.

„Anksčiau maniau, kad ateitis – tik nuosmukis ir pablogėjimas. Bet dabar suprantu: kiekviena diena turi prasmę, kiekviena akimirka yra brangi“, – sako Singletonas.

Nuo tada jis pradėjo aktyviai keliauti, atrado savyje talentą tapybai ir pasiekė nemažų laimėjimų šioje srityje. Šiandien jis įkvepia kitus neatidėlioti gyvenimo ir dėkoti už kiekvieną pragyventą dieną.

Šaltinis: cursorinfo.co.il