Nepatikėsite, kol patys neparagausite: šis ingredientas pabodusiai kopūstų sriubai suteiks visai kitą skonį

Mūsų kraštų valgiuose dažnai naudojamos ne tik bulvės, bet ir kopūstai: ant jų lapų kepamos tradicinės dzūkiškos bandos, į kopūstų lapus vyniojami balandėliai, kopūstai šutinami su mėsa, o su troškintu įdaru kepami pyragėliai. Iš šviežių bei raugintų kopūstų galima pasigaminti ir skanią, pigią bei sočią sriubą arba salotas.

 

Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, kad dėl savo maistinės vertės kopūstai užima išties svarbią vietą mūsų mitybos racione.

Šviežiuose kopūstuose gausu vitamino C, kitų vitaminų ir mineralų, o raugintuose – gerųjų žarnyno bakterijų.

Vitamino C kiekiu nusileistų nebent citrinoms

Kopūstai – kiekvienam lietuviui gerai žinoma ir kulinarijoje gana dažnai naudojama daržovė. Todėl net jei ir atrodytų, kad kopūstai nei savo skoniu, nei maistingumu pernelyg neišsiskiria iš kitų daržovių rato, tai – visiška netiesa.

Pasak „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, kopūstai priklauso kryžmažiedžių augalų šeimai.

Teigiamą jų naudą sveikatai patvirtina ne vienas mokslinis tyrimas, o vitamino C kiekiu kopūstai turbūt nusileistų nebent citrinoms.

„Kryžmažiedžių augalų šeimai priklauso tie augalai, kurie yra vieni turtingiausių žmogui naudingosiomis medžiagomis.

Kopūstai turi mažai kalorijų ir daug skaidulų, ypatingai tirpių, taip pat yra turtingi vitaminais C, K, B ir E, kaliu, magniu, kalciu ir kitomis maistinėmis medžiagomis.

Svarbu paminėti ir tai, kad kopūstai turi daug antiuždegiminių medžiagų, nes tiek daržovėje, tiek jos sultyse yra daug fitochemikalų.

Todėl kopūstus vertėtų dėti ir į salotas, ir į sriubas ar troškinius. Tai – viena naudingiausių ir sveikatai palankiausių mūsų kraštų daržovių“, – sako gydytoja dietologė.

„Rauginti kopūstai yra tikras probiotikų šaltinis. Jie gali pagerinti virškinimą ir teigiamai veikia mūsų žarnyno floros sveikatą.

Raugintuose kopūstuose taip pat gausu vitamino C, o visi puikiai žinome, kaip žiemos metu jo reikia organizmui, kai dažniau sergame ir mūsų imunitetai silpsta.“

„Raudongūžiai kopūstai išsiskiria savo sodria violetine spalva ir ryškiu skoniu, tad puikiai tinka salotoms, o savojiniai kopūstai pasižymi švelnesniu skoniu ir turi minkštesnius, raukšlėtus lapus, tad puikiai tinka ruošti troškiniams.

Tačiau racioną paįvairinti ir patiekalams įdomesnių skonių suteikti verta ir su kitais kopūstų giminaičiais: kalafiorais, briuseliniais kopūstais arba brokoliais.

Sakoma, kad geri kulinarai skanios sriubos išvirtų net iš kirvio koto. Tačiau šis receptas pavyks ir tiems, kurie virtuvėje nėra dažni svečiai.

Sriubai prireiks vos kelių daržovių: kopūsto, kelių bulvių ir morkų bei svogūno, o netikėtumo jai suteiks pora šaukštų cukraus sirupo.

Nepaisant paprastumo, tai tikrai skanus ir sveikatai palankus patiekalas, be to, tikras hitas taupuoliams, nes pagaminti šią sriubą bus labai pigu.

Kopūstų sriuba

Sriubai reikės:  

  • 500 g baltagūžio kopūsto;
  • 2 vnt. morkų;
  • 2 vnt. bulvių;
  • 1 vnt. geltonojo svogūno;
  • 1 v. š. sviesto;
  • 2 a. š. cukraus sirupo;
  • 10 vnt. kvapiųjų pipirų žirnelių;
  • 1 vnt. lauro lapo;
  • 1,5 l daržovių sultinio;
  • Druskos pagal skonį.

Kaip gaminti:

  1. Nulupkite kopūstą ir supjaustykite 2 cm dydžio gabėliais. Nuskuskite ir kubeliais supjaustykite bulves, morkas ir svogūną.
  2. Pakepkite kopūstą ir svogūną sviesto puode, kol įgaus auksinį atspalvį.
  3. Apšlakstykite sirupu ir pakepinkite dar minutę. Sudėkite morkų ir bulvių kubelius, prieskonius ir sultinį.
  4. Lėtai virkite 30 min. Pagardinkite druska ir kvapiaisiais pipirais.
  5. Patiekite sriubą su mėgstama duona.

Skanaus!

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder