Netikėta karantino pasekmė – dalis šunų patyrė psichologinę traumą

(3)

Pandeminė situacija aukštyn kojomis apvertė ne tik daugelio žmonių, bet ir jų augintinių kasdienybę. Mokslai, darbas iš namų ar visų šeimos narių saviizoliacija, varginanti buvo anaiptol ne visiems – daugeliui augintinių tai tapo gana džiugiu laikotarpiu.

Karantinas – puikus metas naujam keturkojui šeimos nariui

Dėl intensyvaus gyvenimo tempo bei užimtos darbotvarkės, daugelis žmonių anksčiau sąmoningai atidėliojo augintinio įsigijimą įvertinę, kiek daug dėmesio jis reikalauja. Tačiau karantino laikotarpis daugeliui gyventojų tapo itin palankiu metu naujo šeimos nario „įsišeiminimui“.

Būtent šiuo laikotarpiu, ne vienas jų priėmė sprendimą pagaliau išpildyti savo ar savo vaikų ilgai lauktą svajonę. Tai rodo ir oficiali statistika. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu iki karantino paskelbimo, pastarojo metu oficialiai registruotų šunų skaičius išaugo 18,6 %, o kačių – daugiau kaip 26 %.

Karantino suvaržymų atlaisvinimas pradžiugino ne visus

Kaskart laisvėjant karantino suvaržymams, laikotarpis, kai vis daugiau žmonių sugrįžta dirbti į biurus, vaikai mokytis į mokyklas, džiugiu tapo ne visiems. Būtent tiems, kam karantinas suteikė džiaugsmą, jo atlaisvinimas ir šeimininkų išėjimas iš namų atnešė liūdesį, o kai kuriems – sunkias psichologines pasekmes.

Per gana netrumpą karantino laikotarpį augintiniai įprato, jog namuose visuomet yra vienas ar net keli šeimos nariai. Tokia draugija ir dėmesys neabejotinai pakeitė ne tik žmonių, bet ir keturkojų šeimos narių įpročius. Todėl dabar žmonėms išeinant į darbus, kai kuriems augintiniams tenka iš naujo mokytis visą dieną būti vieniems. O kitiems, kurie buvo įsigyti būtent šiuo laikotarpiu, gyvenimas be žmogaus tapo nepakeliama psichologine trauma.

Ką jaučia gyvūnas, staiga likęs vienas, ir kaip savo augintiniui gali padėti šeimininkas?

Staiga pasikeitusios gyvenimo aplinkybės augintinius išmušė iš įprasto jų ritmo, o kai kuriems augintiniams sukėlė taip pat ir tam tikrus emocinius sutrikimus. Tai pasireiškė nerimu, neįprastu gyvūno elgesiu, kai kuriais atvejais net pykčiu ar kerštu.

Šunų dresūros specialistė Vilma Jazukevičiūtė pataria atidžiai stebėti gyvūno elgesį ir jo pokyčius. Ypatingai neįprastu elgesiu gyvūnas paprastai nori kažką pasakyti, todėl būtina bandyti išsiaiškinti jo poreikius. Staiga pasikeitus situacijai ir pastebėjus, kad likęs vienas namuose gyvūnas patiria stresą ar liūdesį, jokiu būdu to neignoruoti. Tokiu atveju, net ir laisvadienio dieną, šeimininkams būnant namuose, reikėtų kuriam laikui gyvūną uždaryti su kokiu kramtuku atskirai ir leisti jam pabūti. 

Specialistė pastebi, kad šunims patinka „Kong“ tipo žaislai, kuriuos galima patepti mėgstamu konservu ar kitu skanėstu ir duoti juos laižyti. Pasak jos, laižymas veikia raminančiai, panašiai kaip vaikui čiulptukas. Tuo metu pabandyti išeiti kuriam laikui, kol šuniukas užsiėmęs. Grįžus stengtis kuo natūraliau, ramiai ir be didelių emocijų, pasisveikinti.

Jeigu gyvūnas stresuoja nežymiai, taip pat gali padėti ir rami muzika, tačiau esant stipresniems emociniams pakitimams, tai gali nesuveikti. Todėl prieš tai minėtos priemonės ir nuoseklus gyvūno pratinimas yra veiksmingesni.

Kaip gali padėti specialistai?

Apie gyvūnų savijautą nerimą taip pat išreiškė ir „Gyvūnų viešbučių asociacijos“ prezidentė. Pasak ponios Dainos Jarmalavičienės, ši situacija sukėlė gana nemenkų bėdų tiek augintiniams, tiek jų šeimininkams. Pradžioje daugelis viešbučių paslaugomis besinaudojančių klientų pasakojo, jog perėjus į karantiną, buvo sunku dirbti namuose. Gyvūnai reikalavo ypatingai daug dėmesio, šeimininkų buvimo namuose metą suprasdami kaip laisvadienį.

Tačiau dabar augintiniams ir vėl iš naujo tenka mokytis sugrįžti prie senojo režimo, o kai kuriems to mokytis visiškai naujai. Todėl žmonės, stokodami profesionalių įgūdžių ir nebežinodami, ko imtis, pagalbos ėmė kreiptis net į specialistus.

Pasak "Gyvūnų viešbučių asociacijai" priklausančių viešbučių savininkų, liūdina tai, jog šiuo laikotarpiu augintiniams labai trūksta žmogaus dėmesio ar tiesiog jų buvimo namuose. To trūksta ypatingai šunims. Todėl šiuo metu išaugo poreikis ne tik naudingų patarimų, tačiau ir realios pagalbos – viešbučiuose teikiamų trumpalaikių „Gyvūnų darželio“ paslaugų.

Situacija, kai gyvūnai atvežami ryte ir vakare pasiimami, kažkam gali pasirodyti juokinga. Tačiau pasak gyvūnų šeimininkų, jų psichologinė būsena ir elgesys nepalieka kito pasirinkimo. Šunys visą dieną nieko nevalgo, negeria, nuolatos loja, kaukia, taip trikdydami kaimynų ramybę, o kai kuriems nemenku iššūkiu tapo ir tualeto reikalai.

„Gyvūnų darželyje“ jiems suteikiama erdvė, čia specialistai pamažu pratina juos kurį laiką pabūti vienus. Į pagalbą pasitelkiami jau minėtieji įvairūs išmanieji skanėstais užpildomi žaislai ar uostymo kilimėliai, kuriuose skanėstai paslepiami. Taip pat kitokie žaislai, užtikrinantys augintiniui jo užimtumą ilgesnį laiką. Žinoma, čia nuolatos būna ir žmogus, tačiau specialistai pratina keturkojus klientus išmokti leisti laiką atskirai nuo žmogaus, taip siekiant pripratinti juos prie naujų įpročių.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder