Novatorė pasidalino patarimais, kaip sutaupyti: derėtų planuoti išlaidas

Svarbu planuoti išlaidas

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Verslo vadybos fakulteto prodekanės doc. dr. Kamilės Taujanskaitės teigimu, šiuo sudėtingu laikotarpiu reikėtų vengti spontaniškų ir neapgalvotų pirkinių, atskirti būtinuosius poreikius nuo nebūtinųjų. Dabar ypač svarbu savo išlaidas kuo detaliau planuoti, registruoti ir stengtis to plano laikytis.

„Dar vienas iššūkis, su kuo pastaruoju metu susiduria namų ūkiai – augančios bazinės palūkanų normos. Tiems asmenims, kurie turi finansinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, būsto paskolą, lizingą ar pan., išlaidos taip pat ženkliai išaugo.

Remiantis Lietuvos banko duomenimis, 2021 m. gruodžio mėn. vidutinės būsto paskolos palūkanos Lietuvoje veikiančiuose komerciniuose bankuose siekė 2,04 proc., o 2022 m. gruodžio mėn. jau 4,34 proc. Taigi“, – dėmesį atkreipia VILNIUS TECH novatorė.

Palūkanoms padvigubėjus, įmokos už finansinius įsipareigojimus taip pat ženkliai išaugo. Šios išlaidos taip pat priskiriamos prie būtinųjų. Jeigu asmuo turi santaupų ar kitų galimybių, būtų tikslinga finansinius įsipareigojimus padengti arba bent jau sumažinti, atliekant dalinį paskolos grąžinimą.

Kainos kyla sparčiau nei atlyginimai – kaip sutaupyti?

K. Taujanskaitė pabrėžia, kad vienas iš galimybių – aktyviai ieškoti prekių alternatyvų ir naudotis specialiomis programomis, kurių pagalba galima palyginti analogiškų prekių kainas skirtingose prekybos vietose. Pastebima, kad palyginus analogiškų prekių kainas, skirtumas yra ženklus ir gali skirtis nuo keliolikos iki keliasdešimties procentų.

Kita vertus, karantino metu ypač suaktyvėjus internetinei prekybai, vartojimo rinka tapo globali, tad tokius pirkinius, kaip rūbai, avalynė, tam tikri buities daiktai, galima pirkti internetu ir parsisiųsti iš viso pasaulio.

Ne paslaptis, kad internetinėje parduotuvėje tos pačios prekės labai dažnai yra pigesnės nei fizinėje prekybos vietoje. Be to, galima neapsiriboti tik pirkimu Lietuvoje. Tą pačią prekę siunčiantis iš užsienio galima sutaupyti net ne procentais, o kartais.

„Vis dėlto, perkant bet kokią prekę ar paslaugą reikia suvokti, kad perkame ne kainą, o vertę. Kaina – tai pinigų kiekis, kurį išleidžiame mainais į prekę, o vertė – tai jos kokybinės savybės, kurias įsigyjame. Tad visuomet vertėtų prioritetą teikti tam, kokią vertę perkame, o ne kiek už tai mokame“, – pabrėžia docentė.

VILNIUS TECH novatorė atkreipia dėmesį, kad kitas variantas yra ieškoti alternatyvų. Augant centralizuoto šildymo kainoms, reikėtų ieškoti būdų, kaip renovuoti savo šildymo sistemą. Pavyzdžiui, iš centralizuoto šildymo pereiti į dujinį, iš dujinio į elektrinį ir t.t.

„Žinoma, tam reikės nemažai investicijų, bet investicijos grąža bus pakankamai aukšta. Nuosavos saulės elektrinės įsigijimas kainuoja nemažai net ir su valstybės parama, tačiau grąža, per keletą metų – ženkli. Investavus tokiu būdu, galima sumažinti išlaidas atsisakant nusistovėjusių standartinių sprendimų“, – teigia K. Taujanskaitė.

Investicijos ekonominės krizės fone

Augančių kainų kontekste docentė siūlo atkreipti dėmesį į galimybę investuoti ten, kur būtų galima sumažinti savo kasdienes išlaidas. Būtent tokia investicija dabar būtų tikrai racionali.

„Kalbant apie investavimą bendrąja prasme, esminiai kriterijai yra investicijos saugumas, likvidumas ir grąža. Finansinis saugumas yra vienas iš svarbiausių aspektų – kiekvienas nori, kad pinigai būtų saugiai investuoti ir rizika juos prarasti būtų minimali. 

Be abejo, kalbant apie investavimo procesą, rizika vis tiek išlieka. Taigi, visų pirma, reiktų atsakyti į klausimą, kiek pinigų galima sau leisti prarasti finansinės nesėkmės atveju“, – teigia K. Taujanskaitė.

Kitas svarbus aspektas yra investicijos likvidumas – kaip greitai būtų galima investiciją paversti grynaisiais pinigais. Šiuo atveju aktualu, kad investicija būtų likvidi ir prireikus ją būtų galima greitai parduoti be didelio arba su minimaliu vertės praradimu.

„Turbūt labiausiai kiekvieną asmenį dominantis aspektas yra galimas gauti pelnas iš investicijos arba kitaip tariant, grąža. Finansuose beveik visada egzistuoja atvirkštinė priklausomybė: kuo didesnis galimas gauti pelnas, tuo didesnė prisiimama rizika“, – sako VILNIUS TECH novatorė.