Nusivylimai – nemalonus, skaudus ir baisus dalykas.
Dauguma iš mūsų stengiasi jų išvengti, todėl iki paskutinės akimirkos laikosi įsikibę išgalvoto idealo ir savo iliuzijų.
Nusivylimai dažniausiai suvokiami kaip kažkas blogo, nepageidaujamo.
Daug kam atrodo, kad neverta jų įsileisti į savo gyvenimą.
Net egzistuoja populiarus posakis: „Mažiau lūkesčių – mažiau nusivylimų.“
Taip ir yra.
Nusivylimai yra naudingi
Jeigu mes nuolat ko nors tikimės iš pasaulio, iš kitų, stipriai viliamės, piešiame savo galvoje gražius vaizdelius, tai mes beveik visada nusiviliame.
Ar galima visai nepuoselėti jokių lūkesčių?
Ar įmanoma gyventi be lūkesčių?
Abejotina.
Pavyzdžiui, važiuojate mašina, įsivaizduodami, kad greitai atsidursite namuose, ir jau žinote, ką tada veiksite.
Jūs galite net nepiešti to ryškiomis spalvomis, tačiau tokios mintys ir be jokios kontrolės jūsų galvoje tikrai praslenka.
Vadinasi, lūkesčiai egzistuoja!
Ir štai netikėtai jūs įvažiuojate į griovį, pametate ratą ar sudaužote mašiną.
Graudu, liūdna. Kas tada vyksta?
Jūs susiduriate su tuo, kad jūsų lūkesčiai nepasiteisina.
Sveika, realybe!
Tai yra nusivylimai – jūsų susitikimas su realybe.
Ir čia glūdi šio nemalonaus jausmo nauda.
Šie susitikimai yra būtini gyvenime, kad galėtumėte vystytis, tapti asmenybe, rašo portalas B17.
Kad galėtumėte priimti tokį nemėgstamą reiškinį savo gyvenime – nežinomybę.
Kiekvienas etapas, kiekviena krizė žmogaus gyvenime yra susijusi su vadinamąja frustracija.
Tai yra nusivylimu.
Taip, mes kartkartėmis nusiviliame gyvenimu.
Tačiau frustracija yra būtina mūsų asmeninei raidai.
Normalu, kai vyras ir žmona tam tikrame santykių etape išgyvena nusivylimus.
Kuo jie yra geri?
Būtent išgyvendami šiuos netikėtus jausmus, jie gauna šansą pažinti vienas kitą tokius, kokie jie yra iš tikrųjų.
„Taip, tu nepateisinai mano lūkesčių. Maniau, kad esi romantiškesnis. Įsivaizdavau tave tokį, bet tu esi ne toks.“ Ir čia atsiveria dvi išeitys. Viena, išeiti, palikti jį, nes jis yra ne toks, kokio reikia man, nes noriu kitokio vyro savo gyvenime. Kita, pasidomėti, koks jis yra iš tikrųjų. Galbūt jo romantiškumas pasireiškia kitaip? Įdomu, kaip.
Idealiu atveju grandinė būna tokia: nusivylimas – susitikimas su pirmine realybe – susidomėjimas ir pastangos giliau pažinti tikrovę.
Dauguma žmonių sustoja ties „susitikimu su realybe“. Ir šis susitikimas paprastai būna nuspalvintas niūriomis spalvomis.
Iš esmės tokie žmonės toliau tęsia savo buvimą sunkios, slogios ir nemalonios nusivylimų būsenos.
O reikėtų pajudėti šiek tiek toliau į priekį ir pabandyti pasidomėti šia realybe, pažinti ją geriau.
Galbūt ji nėra tokia niūri, nuobodi, kaip pasirodė iš pirmo žvilgsnio?
Galbūt ji net ne tokia baisi?
Galbūt net ji yra nuostabi.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą