Paaiškėjo, kodėl 536 metai buvo pačios tamsiausios žmonijos epochos pradžia

Pažymima, kad šis laikotarpis buvo tamsus ne tik dėl kruvinų karų ar žiaurių ligų, bet ir dėl vulkano išsiveržimo, kuris į dangų išmetė pelenus ir dulkes, paslėpdamas saulę švelniu pilku rūku.

538 m. e. m. laiške romėnų valstybės veikėjas Cassiodorus rašė:

"Žmonės yra sunerimę dėl neįprastų ženklų danguje ir su nerimu širdyje klausia, kokius įvykius jie gali pranašauti. 

Saulė, pirmoji iš žvaigždžių, atrodo, prarado savo įprastą šviesą ir atrodo melsva... 

Mes stebimės, kad vidurdienį nematome savo šešėlių, jaučiame, kaip galinga jos šilumos jėga išeina į nieką [...] 

Mėnulis neteko savo natūralaus grožio".

Pažymima, kad Bizantijos istorikas Prokopijus, gyvenęs tuo metu Artimuosiuose Rytuose, taip pat rašė apie „baimę“, sukeltą migloto Saulės užtemimo. 

Yra daug fizinių, mokslinių šio reiškinio įrodymų.

2018 m. atliktas tyrimas pateikė įrodymų, kad išsiveržimas įvyko Islandijoje, nes ledo gręžiniuose Europoje rasta vulkaninio stiklo, chemiškai panašaus į daleles, rastas visoje Europoje ir Grenlandijoje. 

Taip pat įmanoma, kad vadinamasis „vulkaninis žiema“ iš tiesų buvo sukeltas serijos nesėkmingų sprogstamųjų išsiveržimų apie 536–540 m. e. m., teigiama publikacijoje.

Dėl to išsiveržimo staigiai nukrito temperatūra, o žemės ūkis smarkiai sumenko. 

Vasaros temperatūra visame pasaulyje nukrito keliais laipsniais, o Žemės klimatas buvo smarkiai sukrėstas. 

Vasarą Kinijoje snigo, Pietų Amerikoje siautė sausros, o Artimuosiuose Rytuose dangų dengė mirtinas rūkas.

Daugelis istorikų sutaria, kad 536 m. e. m. žymi ypač niūrios žmonijos istorijos pradžią, bent jau kai kuriose pasaulio regionuose.