Paplūdimys prieš ekraną: kas vasarą laimi – Baltijos jūra ar telefonas?

Galbūt paradoksalu, tačiau šiandien neretai į pajūrį atsivežame ne tik rankšluostį, kremą nuo saulės ir pripučiamą čiužinį. Kartu atsivežame darbo elektroninį paštą, socialinių tinklų naujienų srautą, nuolat pypsinčius pranešimus ir vidinį poreikį nepraleisti nė vienos naujienos. Kartais atrodo, kad net poilsis tapo darbu.

Jūra gydo, telefonas blaško

Psichologai jau ne vienus metus kalba apie vadinamąjį dėmesio susiskaidymą. Mūsų smegenys nėra sukurtos nuolat šokinėti nuo vienos informacijos prie kitos. Kiekvienas pranešimas, nauja žinutė ar socialinių tinklų įrašas trumpam nukreipia dėmesį ir įjungia budrumo režimą.

Tuo tarpu poilsis veikia priešingai. Tikras poilsis prasideda tada, kai nervų sistema pereina iš nuolatinio reagavimo į ramybės būseną. Būtent todėl gamta, o ypač jūra, laikoma viena geriausių vietų psichologinei pusiausvyrai atkurti.

Psichologai pastebi, kad žmogus, kuris ilsėdamasis nuolat tikrina telefoną, iš tikrųjų neleidžia savo smegenims „persikrauti“. Jos ir toliau sprendžia mažas užduotis: perskaito žinutę, įvertina nuotrauką, sureaguoja į komentarą, seka naujienas. Kūnas guli paplūdimyje. O smegenys – vis dar biure.

Kodėl taip sunku padėti telefoną?

Neuromokslininkai aiškina, kad socialiniai tinklai ir naujienų srautai veikia atlygio sistemą smegenyse. Niekada nežinome, koks bus kitas įrašas, kas parašys žinutę ar kiek „patiktukų“ surinks mūsų nuotrauka. Šis nenuspėjamumas skatina dopamino išsiskyrimą ir verčia ekraną tikrinti dar kartą.

Todėl kartais žmogus telefoną atrakina net nesusimąstęs, kodėl tai padarė. Tiesiog tai tampa įpročiu. Tai primena automatinį veiksmą – lyg nuolat tikrintume, ar šaldytuve neatsirado naujo torto gabalėlio.

Pajūris yra viena geriausių vietų smegenims pailsėti

Fiziologai neatsitiktinai rekomenduoja daugiau laiko praleisti prie vandens. Bangų ritmas, monotoniškas garsas, horizontas ir natūralūs gamtos vaizdai mažina streso hormonų kiekį organizme. Tyrimai rodo, kad buvimas prie jūros gali mažinti įtampą, gerinti nuotaiką ir padėti greičiau atsigauti po intensyvaus darbo.

Tačiau tam būtina viena sąlyga. Reikia iš tiesų būti prie jūros. Jeigu žmogus kas penkias minutes nukreipia akis į ekraną, smegenys nebesusitelkia į aplinką. Natūralūs garsai tampa fonu, o pagrindiniu dėmesio objektu išlieka telefonas.

Kitaip tariant, fiziškai esame Melnragėje, Giruliuose ar Smiltynėje, tačiau mūsų dėmesys klajoja tarp socialinių tinklų, elektroninio pašto ir naujienų portalų.

Atostogos, kurios virsta fotosesija

Socialiniai tinklai pakeitė ir patį poilsio suvokimą. Anksčiau žmonės fotografuodavo tam, kad išsaugotų prisiminimą. Dabar neretai fotografuojama tam, kad nuotrauka būtų parodyta kitiems.

Kartais galima stebėti komiškas situacijas. Žmogus dešimt minučių ieško tinkamiausio kampo, dar penkiolika minučių redaguoja nuotrauką, dar tiek pat kuria įrašą. Galiausiai įkelia jį į socialinius tinklus ir... likusią dienos dalį tikrina, kiek žmonių paspaudė „patinka“. Per tą laiką saulė jau nusileido. O jūra, kaip visada, kantriai laukė.

Psichologai pastebi, kad toks elgesys mažina gebėjimą patirti akimirką. Žmogus daugiau galvoja apie tai, kaip atrodys nuotrauka, nei apie tai, ką tuo metu jaučia.

Kas vyksta organizme, kai ilsimės be ekrano?

Kai bent pusvalandžiui padedame telefoną į šalį, organizme pradeda vykti visai kitokie procesai. Lėtėja kvėpavimas, stabilizuojasi širdies ritmas. Mažėja kortizolio - streso hormono - koncentracija. Akys ilsisi nuo nuolatinio fokusavimo į mažą ekraną. Geriau įsimename aplinką. Lengviau atsipalaiduoja raumenys. Visa tai yra tikro poilsio požymiai.

Todėl specialistai vis dažniau kalba apie vadinamąją skaitmeninę higieną – gebėjimą sąmoningai atsitraukti nuo ekranų bent trumpam laikui.

Ar telefonas pajūryje visai nereikalingas?

Žinoma, ne. Telefonas gali būti labai naudingas. Juo galima išsikviesti pagalbą, pasitikrinti orų prognozę, nufotografuoti gražų saulėlydį ar susisiekti su artimaisiais.

Problema prasideda tada, kai telefonas iš pagalbininko tampa pagrindiniu paplūdimio užsiėmimu. Jeigu žmogus daugiau laiko praleidžia žiūrėdamas į ekraną nei į jūrą, verta savęs paklausti – gal poilsio scenarijų jau rašo algoritmai?

Kaip bent valandai „atsijungti“?

Specialistai siūlo paprastus, bet veiksmingus būdus:

- nusistatykite laiką, kada telefonas ilsėsis kartu su jumis. Pavyzdžiui, pirmąją valandą paplūdimyje jo visai nelieskite;

- išjunkite pranešimus. Pasaulis retai sugriūva per vieną valandą;

- fotografuokite mažiau. Kartais gražiausia nuotrauka yra ta, kuri lieka atmintyje;

- vietoje socialinių tinklų pabandykite stebėti žmones, bangas ar debesis. Tai puiki dėmesingo įsisąmoninimo praktika;

- jei atvykote su šeima ar draugais, susitarkite dėl „telefono pertraukos“. Dažnai lengviau laikytis susitarimo kartu;

- pasiimkite knygą, žurnalą arba tiesiog nieko. Nuobodulys nėra priešas – jis dažnai tampa kūrybiškumo pradžia.

Didžiausia vasaros prabanga yra būti ten, kur esi

Prieš kelis dešimtmečius didžiausia prabanga buvo turėti mobilųjį telefoną. Šiandien didžiausia prabanga tampa gebėjimas kuriam laikui jo nenaudoti. Baltijos jūra neskuba. Bangos nesivaržo dėl peržiūrų skaičiaus, saulėlydžiai nerenka „patiktukų“, o vėjas neprašo pasidalinti jo įrašu. Gal todėl jie ir ramina.

Šią vasarą verta pabandyti atlikti nedidelį eksperimentą. Bent valandą pabūti pajūryje be naujienų srauto, be socialinių tinklų, be nuolatinio ekrano švytėjimo. Galbūt paaiškės, kad geriausias ryšys yra ne tas, kurį rodo telefono ekranas. O tas, kurį vėl užmezgame su savimi ir šalia esančiais.