Nuo Buenos Airių iki pasaulio pakraščio
Kelionė šių metų vasarį prasidėjo vasariškame Buenos Airių karštyje - keliautoją pasitiko daugiau nei 30 laipsnių temperatūra ir pulsuojantis didmiesčio gyvenimas. Vis dėlto, kaip sako pats keliautojas, jo pagrindiniai tikslai buvo toli nuo sostinės, tad ten jis ilgai neužsibuvo.
Nors kelionė buvo kruopščiai suplanuota iš anksto, realybė pateikė staigmenų. „Iš septynių vidaus skrydžių avialinijos pakeitė laikus net šešis kartus, o kai kuriais atvejais - ir oro uostus“, - prisimena Kęstas. Nepaisant nesklandumų, kelionė tęsėsi.
Pirmasis rimtas sustojimas - Ušuaja, vadinama piečiausiu pasaulio miestu. Čia daugelis turistų renkasi kruizus į Antarktidą, tačiau kainos - įspūdingos. „12 dienų kruizas kainuoja apie 8 000 dolerių. Ne, tai ne man“, - juokiasi keliautojas. Vietoje to jis pasirinko pažintį su Ugnies Žemės gamta, kuri, nors ir atšiauri, paliko stiprų įspūdį.
„Vasarį, tai yra vasarą, gana neblogas klimatas, ne per stipriausi vėjai ir sniegas tik ant kalnų viršūnių. Šalia miesto esantį nacionalinį parką gausiai lanko turistai, dažniausiai suvažiavę dideliais ir mažesniais autobusais. Laukinė gamta tikrai maloni akiai. Yra keletas pasivaikščiojimo takų. Orai gali būti permainingi ir stipriai vėjuoti“, - pasakoja K. Balčiūnas.
Ledynai ir laukinė Patagonija
Toliau kelias vedė į Patagoniją, kur laukė vienas garsiausių gamtos stebuklų - Perito Moreno ledynas.
„Šis ledynas labai gausiai lankomas turistų iš viso pasaulio. Daug vietinių turizmo kompanijų dideliais ir mažesniais autobusais kasdien veža visus norinčius pamatyti įstabų ledyną. Ledai ypač lėtai leidžiasi nuo kalnų, o, įslinkę į ežerą, viduje lyg šaudydami skilinėja. Kraštiniai didžiuliai ledo gabalai lūžta, garsiai krisdami į vandenį. Rašoma, kad ledyno aukštis - 50-70 metrų, nors atrodo mažesnis. Galima paplaukioti su laivu ežere ir matyti vaizdą kita perspektyva. Įspūdingas reginys!“ - pasakoja Kęstas. Jo teigimu, tai buvo vienas įspūdingiausių reginių visos kelionės metu.
Ne mažiau įsimintina buvo išvyka į Čilėje esantį Torres del Paine nacionalinį parką. Kelionė - ilga ir sudėtinga, tačiau verta pastangų.
„Tai parkas su vaizdingomis stačiomis kalnų viršūnėmis. Gana netoli, bet jau kitoje valstybėje, Čilėje. Kadangi tai kalnuotos vietos, nykūs peizažai, beveik nėra gyvenviečių ir ... kelių. Iš El Calafatės tenka važiuoti darant didelį lanką, apie 270 kilometrų į vieną pusę. Išvažiuojama anksti ryte, grįžtama vėlai vakare. Lygiai vieną parą prieš vykstant į Čilę privaloma užpildyti elektroninę formą, kad neveži jokių šviežių maisto produktų į Čilę. Pasienio pareigūnai skenuoja arba vizualiai tikrina kiekvieną lagaminą, automobilius tikrina ir su šunimis. Taigi, sienos kirtimas gali ir užtrukti.
Oras šiame nacionaliniame parke - permainingas ir paprastai stipriai vėjuota. Jei debesys neužstos kalnų, pamatysite fantastišką vaizdą. Jei keliausite be turizmo agentūros, galėsite ir pakopinėti į kalnus. Bėda tik - aplink beveik nėra viešbučių, o tie, kurie yra, tikrai brangūs", - kelionės detalėmis dalijasi lietuvis.
Patagonijoje netrūko ir nuotykių. Važiuojant link El Chaltén miesto teko saugotis guanakų - laukinių lamų giminaičių. „Jos gali netikėtai iššokti į kelią, o ryšio ar degalinių 200 kilometrų ruože tiesiog nėra“, - įspėja K. Balčiūnas.
Pakeliui į kitą miestą El Chalteno oras stipriai subjuro ir be perstojo lijo.
„Apie kalnų grožį buvo galima tik svajoti. Lyg maniakai, šlapiomis gatvėmis, pučiant stipriam vėjui, vaikščiojo daugybė turistų su didelėmis kuprinėmis. Turistu būti - vadinasi, turėti daug jėgų. Užjaučiau visus tuos keliautojus, kurie iš El Calafatės su turizmo agentūromis čia atvyko pusdieniui. Manau, tikriausiai gidas sakė: “Čia aukščiau turėtų būti gražūs kalnai. Jų vaizdus galite susirasti savo telefonų ekranuose", - ironizavo K. Balčiūnas.
Tačiau lietus vargino neilgai ir jau kitą rytą atsivėrė kvapą gniaužiantys Andų kalnų vaizdai.
„Turistų minios su mažesnėmis ir didžiulėmis kuprinėmis pasipylė į Andų kalnus. Į daugybę trumpesnių ir ilgų pasivaikščiojimo takų. Vienos dienos bilietas užsieniečiams - apie 23 eurus. O karūna ant torto - smaili Fitz Roy viršūnė. Neįsivaizduoju kaip, bet alpinistai mėgsta į ją kopti. Kai kurie turistai pasilieka keletą dienų “kempingauti„ prie kalnuose esančio ežero. Be abejo, prieš tai visą savo mantą keletą kilometrų atsinešę milžiniškose kuprinėse. Didžiuliai kondorai neplasnodami suka ratus kalnuose. Fantastiška vieta, superiniai vaizdai!“ - prisimena lietuvis.
Vyno keliai ir Andų perėjos
Iš Patagonijos K. Balčiūnas pasuko į Mendozą - Argentinos vyno sostinę. Čia jis lankėsi vynuogynuose, ragavo vietinius gėrimus.
„Tai didžiausias Argentinoje vynininkystės regionas. Rajone įsikūrę beveik 1 000 skirtingų gamintojų, gaminančių vyną. Turizmo agentūroje užsisakėme pažintinį turą į tris vynininkystės ūkius. Įdomu susipažinti su technologija, kaip vynuogės tampa vynu. Be abejo, ir degustuoti skirtingus pasiūlytus baltus, raudonus ir putojančius vynus“, - prisimena K. Balčiūnas.
Jis aplankė ir Mendozos regioną, kur galima sustoti prie vieno iš daugybės vynuogynų, nusifotografuoti ir paragauti saldžių Malbec vynuogių.
„Mendozos regionas tikrai mielas, o vynų pasirinkimas daugybėje parduotuvių tiesiog pritrenkiamas. Norite nusipirkti paprasto vietinio vyno prekybos centre? Nesunkiai surasite už 1,5 euro už butelį ir dar truputį pigiau. Tiesa, aš tokio neragavau, bet pamėgintas baltas vynas, kurio kaina 3 eurai už butelaitį, buvo tikrai neprastas“, - kainas vardijo keliautojas.
Vienas įsimintiniausių nuotykių - kelionė automobiliu per Andų kalnus į Čilę. Staigūs serpantinai, sunkvežimių srautai ir beveik jokios apsaugos kelyje sukūrė adrenalino kupiną patirtį. „Fantastiškas jausmas viduje ir didžiulė šypsena veide!“ - taip šią kelionės dalį apibūdina lietuvis.
Tropikai ir krioklių didybė
Kelionės pabaigoje laukė visiškai kitoks klimatas - tropinis Puerto Iguazú regionas, kurį lietuviai pasiekė lėktuvu. Čia stūkso vieni įspūdingiausių pasaulio krioklių. „Tūkstančiai tonų vandens kiekvieną sekundę krenta žemyn, o ties Velnio gerkle šniokštimas tiesiog kurtinamas“, - dalijasi įspūdžiais keliautojas.
Pasak jo, turizmo agentūros, visus norinčiuosius surinkusios iš viešbučių, nuveža iki krioklių ir parveža atgal už 40-50 JAV dolerių. Iš autobusų stoties maršrutiniai autobusai kas 20 min. visus veža prie krioklių už 6 eurus į vieną pusę.
Nenorite stumdytis tarp daugybės žmonių? Galite užsisakyti sraigtasparnio turą. Arba link krioklių priplaukti motorinėmis valtimis (apie 50 eurų žmogui).
Nacionalinio parko įėjimo mokestis - 25 eurai užsieniečiams, 12 - argentiniečiams ir apie 3 eurus - vietiniams gyventojams.
„Klimatas - tropinis, karšta ir drėgna. Aplinkinėse džiunglėse gyvena daug rūšių paukščių ir gyvūnų, įskaitant jaguarus. Krioklių iš viso priskaičiuojama net 275, iš tikrųjų, manau, matoma mažiau“, - detalėmis dalijasi lietuvis.
Jis taip pat aplankė Braziliją ir Paragvajų, esančius visai šalia. Pastarasis paliko dvejopą įspūdį. „Mieste - daug kontrastų: nuo prabangių prekybos centrų iki vargingų rajonų, o ginkluoti apsaugos darbuotojai čia - kasdienybė“, - pažymi K. Balčiūnas.
Kelionės pabaigoje - ramybės oazė Urugvajuje, Colonia del Sacramento miestelyje. UNESCO saugomas senamiestis, akmenimis grįstos gatvės ir lėtas gyvenimo tempas tapo puikia atsvara intensyviai kelionei.
Po trijų savaičių, aplankius Argentiną ir kaimynines šalis, K. Balčiūnas reziumuoja, kad tai ne tik geografinių vietų pažinimas, bet ir nuotykis, kuriame susipina gamtos didybė, kultūriniai skirtumai ir keliautojo atkaklumas. Argentina, pasak jo, yra šalis, į kurią norisi sugrįžti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą