Normantas „Vakarų ekspresui“ pasakojo, kad kelionę į Peru jis organizavo savarankiškai.
„Įsigijau bilietus į vieną pusę, nes neturėjau aiškaus plano ir datų. Vėliau šis sprendimas brangiai kainavo, nes prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą bilietų kainos gana daug išaugo. Pažįstamas įsigijo bilietus pirmyn-atgal už 300 Eur, man, deja, tiek ir į vieną pusę nepakako“, - pradėjo pasakoti lietuvis.
Prieš atvykdamas į Peru jis sakė šiek tiek skaitęs apie šalį ir lankytinus objektus, bet žinojo, kad pirmas kelias dienas praleis su draugų pora, gyvenančia vietoje - šventajame slėnyje (Sacred Valley), esančiame Pisac miestelyje, ir tada jau susidėlios aiškesnį maršrutą.
„Tik atvykus oro uoste pasitiko draugė su pervežėju ir iškart iškeliavom Pisac link. Kadangi nusileidau Cusce, kuris yra 3 400 metrų virš jūros lygio, beveik tą pačią dieną prasidėjo lengvas galvos skausmas, arba, kitaip sakant, aukščio ligos simptomai. Dar automobilyje pagelbėjo draugė ir pirmą kartą paragavau kokos lapų su mėta (kad mažiau neskanu būtų), kurie vietinių ir, žinoma, turistų, naudojami kovojant su aukščio liga. Kokos lapai visai pigus ir efektyvus būdas ne tik kovoti su aukščio liga, bet ir naudoti kaip arbatą - puikiai tonizuoja. Tad pirmąją savaitę, kaip koks žaliavalgis, čiaumojau kokos lapus turbūt kasdien“, - pasakojo Normantas.
Lietuvis buvo numatęs aplankyti šiuos miestus ir regionus: Pisac-Cusco-Arequipa-Puno-Lima-Huacachina.
"Pisac - visiškas kaimelis, jame gyvena vos 10 tūkst. gyventojų. Čia organizuojami įvairūs jogos retreatai, kvėpavimo stovyklos, ekstatinio šokio ir kitokio tipo stovyklos bei užsiėmimai. Čia galima išmėginti viską - nuo masažo ar kvėpavimo praktikų iki Ayahuasca ar San Pedro ar net Kambo ritualų (kai naudojami įvairūs haliucinacijas keliantys viralai, arbatos ar grybai). Atitinkamai gyvenimo tempas lėtas, ramus, visi draugiški. Vietiniai beveik kiekvieną savaitę rengia po kokią nors šventę, kurios metu persirengia tradiciniais drabužiais, šoka ir linksminasi.
Būtent Pisac susipažinau su pirmuoju gyvenime sutiktu šamanu, paragavau vietinių geriamos ryškiai geltonos inkų kolos, pirmą kartą paragavau alpakos mėsos. Išsinuomotu motociklu apkeliavau po aplinkinius miestelius, aplankiau porą bažnyčių, kopiau aukštyn pamatyti didžiulį krioklį", - įspūdžiais dalijosi Normantas.
Pigių masažų miestas
Po poros dienų jis atsisveikino su Pisac, šventuoju slėniu ir išvažiavo į buvusią inkų imperijos sostinę Cusco.
Cusco, pasak keliautojo, dydžiu yra šiek tiek didesnis nei Kaunas.
„Didžiausias skirtumas? Parduotuvės ir prekybos centrai - čia jų gerokai mažiau. Per kelias dienas nesugebėjau rasti parduotuvės, panašios į mūsų “Maximą„. Dažniausiai tai mažos vietinių parduotuvėlės jų namų prieangyje arba kioskus primenantys taškai“, - vardijo keliautojas.
Užtat šiame mieste labai maloniai nustebino masažų salonų gausa ir šios paslaugos kainos - vos 25-30 solių (6-8 Eur).
„Panašiai tiek pasiūlymų masažui esu gavęs nebent Tailande“, - prisiminė keliautojas.
Punktualumo nerasta
Cusco iš vietinių agentūrų jis užsisakė turą po aplink miestą esančius lankytinus objektus. Pasak jo, užsisakyti keliones ir turus vietoje labai paprasta, iššūkis kyla, kai jau reikia iškeliauti. Mat pasako, kad 6 val. autobusas lauks centrinėje aikštėje, bet jis pasirodo kone už valandos.
„Kartais dėl to būdavo nejauku, bet dažnu atveju turų operatoriai pasidalija savo kontaktais, kuriais visada iškilus klausimams galima susisiekti“, - minėjo lietuvis.
Pasak jo, iš Cusco yra daugybė dienos turų, pusdienio ekskursijų ar kelių dienų žygių su nakvynėmis pakeliui.
„Pirmasis turas po Cusco lankytinus objektus vyko autobusu. Tai pusės dienos išvyka, kurios metu aplankomi 5 turistiniai objektai (vienas iš jų - žinoma alpakų ir lamų dirbinių parduotuvė), kiti istoriniai turistiniai objektai. Ekskursija kainavo 60 solių (15 Eur), bet bilietas į lankytinus objektus neįėjo į kainą, tad papildomai teko pirkti turistinį bilietą, kurio kaina vienai dienai 70 solių (18 Eur) arba 10-ies dienų bilietas už 130 solių (33 Eur). Su šiuo bilietu galima patekti į 10 skirtingų turistinių objektų, esančių aplink Cusco, 2 muziejus, 1 vietinių šokio teatrą / tautinį pasirodymą bei patekti į Pachacuteq monumento vidų (nedidelė apžvalgos aikštelė mieste). Tad tikrai verta pasiimti 10 dienų bilietą ir neskubant maksimaliai jį panaudoti, nes per vieną dieną visų objektų turbūt net labai stengiantis aplankyti nepavyks“, - patarimais dalijosi vyras.
Cusco jis susitiko ir su anksčiau nematytu lietuviu, su kuriuo susipažino „Facebook“ grupėje. Netikėta pažintis padėjo kartu apžiūrėti ir ne visiškai turistinius objektus, surengti išvyką į tolėliau esančius miestelius.
Vandens fiesta
Vieną rytą Cusco, 6-ą valandą, jį pažadino bažnyčios varpai. Jis ne iš karto suprato, kodėl miestelyje nuo 8-os ryto grojo orkestras ir kodėl gatvėse buvo begalės spalvingai apsirengusių vietinių.
"Pasirodo, tą dieną vyko vandens festivalis. Tad vietiniai pasipuošę, kartu su draugais ar šeimomis skubėjo į miestų centrus ar stadionus, kur vyko šokiai, piknikai ir pramogos.
Viena labiausiai patikusių ir nepatikusių tradicija - maudyti vieniems kitus. Kol stebėjau viską iš šalies, buvo labai gražu ir smagu, bet kai važiuodamas pro šalį motociklu gavau kelis kibirus vandens ant veido ir kūno bei mačiau į mane skriejančias vandens bombas - šypsena pamažu blėso. Sušlapęs ir pajutęs, kokį ledinį vandenį jie tam naudoja, pradėjau drebėti. Bet nieko. Nudžiūvau ir keliavau toliau", - įspūdžiais dalijosi lietuvis.
Bus daugiau
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą