Pirmą kartą šalies ralio trasas išbandys ir Turkijos sportininkas

Spalio 4-ąją bus pradėtas rašyti šio renginio antrojo penkiasdešimtmečio metraštis. Jau pirmasis jo puslapis žada būti įdomus ir intriguojantis, nes visi jubiliejinio, 50-ojo, ralio dalyviai pažadėjo sugrįžti į Kauną ir savo parakines vėl atverti lenktynių trasoje.

Suteiktas tarptautinio statusas

„Kauno rudens” ralių prestižą liudija ir tas faktas, jog jam pirmajam iš visų šalyje rengiamų automobilių ralių 1981 m. suteiktas tarptautinio ralio statusas.

Klodamas pamatus „Kauno rudens” raliams ženklų puslapį į Lietuvos automobilių sporto istoriją įrašė Kauno automobilininkų klubas, vadovaujamas praeityje garsaus lenktynininko, sporto meistro Vidmanto Čiutelės ir klubo direktoriaus Eduardo Jako. 

„Kauno ruduo“ atsirado ne tuščioje vietoje. Dar iki jo su bendraminčiais bandėme organizuoti „Kauno pavasario“ ralius, tačiau į pavasarinę dirvą mesta sėkla kažkodėl nesudygo, o štai rudenį ji ne tik išleido gyvybingus daigus, bet ir subujojo“, - vaizdingai apie jau penkiasdešimtmetį pažymėjusio ralio ištakas prieš dešimtmetį pasakojo V. Čiutelė, nemažai prisidėjęs rengiant anksčiau buvusius populiarius ralius „Kaunas“, „Pergalė“, „Banga“ ir kitus.

Vėliau kartu su Kauno automobilininkų klubu šį ralį organizavo Lietuvos automobilių ir Lietuvos „Porsche“ klubai, kol iš jų rengėjo estafetės neperėmė Tarptautinė automobilių sporto veteranų asociacija (TASVA).

Skirti ralio legendų atminimui   

Po ankstyvos Kastyčio ir Arvydo Girdauskų mirties nuo 1995 m. „Kauno rudens” raliai skiriami šių neeilinių Lietuvos automobilių sporto istorijoje asmenybių, pasiekusių įspūdingų laimėjimų ne tik „Tour d‘ Europe“ trasose ar didžiajame ralio Londonas–Meksikas maratone, atminimui.

Todėl nenuostabu, jog kasmet į Kauną pagerbti buvusių draugų ir varžovų atvyksta dabar po visą pasaulį išsibarstę jų bendražygiai, kuriuos „Kauno rudenys“ ne tik sugrąžina į jų sportinę jaunystę, bet ir dar kartą dovanoja nepamirštamas bendravimo akimirkas.   

„Kauno rudens“ ralių trasomis įvairiais metais varžėsi visų trijų Baltijos šalių, Lenkijos, Vengrijos, Vokietijos, Čekijos, Rumunijos, JAV, Graikijos, Kanados, Izraelio, Gruzijos, Armėnijos, Uzbekijos, Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos ir kitų šalių geriausieji ralio meistrai.

Šiemet šis sąrašas dar labiau prasiplės, nes pirmą kartą ne tik „Kauno rudens“ ralio trasose, bet ir Lietuvos automobilių sporte startuos vienas pirmųjų atsiuntęs paraišką Turkijos pilietis Yuksel Yozgyur.

Be debiutanto iš Turkijos „Kauno rudens“ ralyje dalyvaus Latvijos, Estijos, Vokietijos, JAV, Graikijos, Bulgarijos, Sakartvelo, Armėnijos, Uzbekijos, Ukrainos ir, žinoma, Lietuvos automobilių ralio gerbėjai.

Paraiškos dar priimamos, todėl lenktynininkų skaičius kol kas nežinomas. Ralio rengėjai laukia ne ką menkesnio dalyvių susidomėjimo, koks buvo ir pernai, kai jubiliejinio „Kauno rudens“ ralio trasomis lėkė per pusantro šimto lenktynininkų. 

Lenktyniaus dviejose trasose 

Kaip ir anksčiau, taip ir šiemet „Kauno rudens“ ralyje atskirose trasose varžysis ne tik sportininkai, bendrosios įskaitos dalyviai, kovosiantys dėl svarbiausiojo varžybų trofėjaus – Kastyčio ir Arvydo Girdauskų atminimo taurės, bet ir būrys garbių veteranų, Kastyčio ir Arvydo bendražygių lenktynėse įvairiose pasaulio trasose.

Be to atskirose ralio įskaitose, kaip jau įprasta, varžysis žmonės su negalia ir istorinių (retro) automobilių vairuotojai.

Lenktynių trasos drieksis Kauno miesto ir rajono teritorijomis. 

Tarptautiniame ralyje „Kauno ruduo 2024“ dalyvaujantiems sportininkams teks įveikti bendrą 130,1 km ilgio trasą su 12 greičio ir specialiomis sportinėmis rungtimis, kurių bendras ilgis sudaro beveik 22 km.

Iš jų 9,28 km žvyro danga, o 12,61 km – asfalto. 

Atskiroje įskaitoje besivaržysiantiems veteranams teks įveikti 93,87 km distanciją, kurioje 8 greičio ir specialiosios rungtys, tik asfalto danga besitęsiančios 12,3 km.

Varžybų administracinė ir techninė komisijos darbą pradės penktadienį, spalio 4 d. 17.30 val., o „Kauno rudens 2024“ ralio atidarymo ceremonija numatyta šeštadienį, spalio 5 d., 9.40 val. garbingą 100-čio jubiliejų švenčiančios VDU-ŽŪA aikštelėje.

Beje, mokslo įstaigos sukaktį pažyminčios VDU-ŽŪA vadovus, dėstytojus ir studentus sveikins 

neseniai Karkazuose (Kauno r.) duris atvėrusio senovinių automobilių muziejaus „Classic Car Loft“ šeimininkas, Lietuvos automobilių klubo viceprezidentas Šarūnas Žitkevičius ir klasikinių automobilių klubo prezidentas Gitautas Žičkus, iš savo turtingų, unikalių kolekcijų atvairuosiantys daugiau nei dvi dešimtis antrąja jaunyste alsuojančių istorinių automobilių. 

Ne tik sveikins, bet ir pasiūlys rudeniniais lapais nuklotomis trasomis kartu su Gintautu Miškiniu pralėkti jo „Oakland“ automobiliu, nuo konvejerio nuriedėjusiu 1924 metais, šiemet irgi pažyminčiu tokį pat solidų jubiliejų.

Tai nebus seniausias retro automobilis. Net 103 metų senolį, 1921 m. Amerikos vagonų ir automobilių gamykloje South Bend mieste gimusį „Studebaker“ vairuos dar vienas minėto klubo narys Arvydas Pauliukas.   

Po ralio atidarymo čia pat, iš VDU-ŽŪA aikštelės,10.30 val. startuos ir pirmasis ralio dalyvių ekipažas. 

Pagal seną tradiciją pirmasis starto numeris patikėtas tituluočiausiam ralio dalyviui, devynis kartus iškovojusiam buvusios Tarybų sąjungos čempiono titulą Eugenijui Tumalevičiui ir jo šturmanui Aleksandrui Chaimskiui, į Kauną atvykusiam iš toliausiai, iš Jungtinių Amerikos valstijų. 

Jie startuos su „Opel Manta“.

Antrieji „Kauno rudens“ ralį pradės pernykščiai jo nugalėtojai, kauniečiai Ričardas Matijošaitis ir Šarūnas Liesis, vairuosiantys „Moskvich 2140“ automobilį. 

Lenktynių nugalėtojų ir prizininkų pagerbimo ceremonija numatyta irgi ten pat, kur ralio dalyviai pradėjo varžybas.

18 val. apdovanojimai bus įteikti automobilių sporto veteranams, rungtyniavusiems trumpojoje distancijoje, o 19 val. – visiems kitiems 51-ojo „Kauno rudens“ ralio dalyviams.