Po kelių minučių pramogos – ligoninė: nutylėta batutų rizika kelia nerimą gydytojams
Specialistai perspėja, kad didžiausi pavojai slypi ten, kur tėvai dažnai jaučiasi saugiai – privačiose šventėse, kiemuose ir vaikų žaidimų erdvėse.
Vaikų gydytojai skambina pavojaus varpais: apie nutylimą batutų pavojų
Po nelaimės, nusinešusios vaiko gyvybę, apie batutų keliamą riziką Lietuvoje vėl pradėta kalbėti garsiau. Ir nors dažniausiai tokios istorijos trumpam sukrečia visuomenę, specialistai sako, kad sunkios traumos po šokinėjimo ant batutų jiems nėra išskirtiniai atvejai.
Į ligoninę – po kelių minučių linksmybių
Santaros klinikų Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Ingrida Sapagovaitė teigia, kad šiltuoju sezonu vaikai po traumų ant batutų į ligoninę atvyksta kone kasdien. „Sezono metu kasdien tokių vaikų atvyksta iki 10“, – nurodė ji.
Ir, anot gydytojos, daliai vaikų viskas nesibaigia tik išgąsčiu ar keliais nubrozdinimais.
„Dauguma jų yra guldomi į ligoninę, nes patiria sudėtingas, reikalaujančias operacinio ar ilgesnio gydymo traumas“, – teigia medikė. Tarp nukentėjusiųjų, kaip tikina I. Sapagovaitė, – įvairaus amžiaus vaikai: nuo vos trejų ar ketverių metų mažylių iki paauglių.
Medikų teigimu, pavojingiausios situacijos dažniausiai atrodo visiškai kasdieniškai. Keli vaikai vienu metu šokinėja ant to paties batuto, bando triukus, stumdosi ar tiesiog neįvertina atstumo iki krašto.
„Tas, kuris būna apačioje, nukenčia“, – aiškina gydytoja ir pasakoja, kad tokiose situacijose vaikai griūva vieni ant kitų, nenatūraliai užsisuka galūnes, patiria sudėtingus kaulų lūžius ar išnirimus.
Anot jos, dar pavojingesnės situacijos kyla tada, kai vaikas iškrenta už batuto ribų. „Vaikas „išsviedžiamas“ su didele jėga, toli, ir tokie kritimai baigiasi kaulų lūžiais ar rimtomis galvos smegenų traumomis“, – perspėja medikė.
Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad ypač pažeidžiami yra maži vaikai, kurie dar nesupranta, kaip elgtis ant batuto, negeba įvertinti rizikos ir dažnai šokinėja be tinkamos priežiūros.
Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos vadovas prof. Dalius Malcius aiškina, kad visuomenė batutų keliamą pavojų vis dar vertina pernelyg atsainiai.
„Taip, batutai yra pavojingas dalykas, jei naudojamasi netinkamai. Ir, skirtingai nuo elektrinių paspirtukų, potencialus pavojus neįvertintas, per mažai informacijos apie tai“, – teigia jis.
Chirurgas sako, kad vaikai dažnai patiria ne tik paprastus, bet ir komplikuotus kaulų lūžius, stuburo bei galvos traumas.
Ir būtent čia, regis, atsiranda didžiausias paradoksas – nors gydytojai apie tokias traumas kalba nuolat, visuomenėje batutai vis dar dažniau siejasi su vaikų gimtadieniais ir vasaros pramogomis nei su ligoninės priėmimo skyriumi.
Instrukcijos yra, bet dažnai lieka tik formalumu
Kol medikai kalba apie kasdien matomas traumas ir operacijas, institucijos pabrėžia kitą pusę – pats batutas savaime nėra pavojingas, jei naudojamas tinkamai.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) aiškina, kad batutai, kaip ir visos kitos prekės, privalo atitikti Europos Sąjungos ir nacionalinius saugos reikalavimus, o vaikams skirtiems gaminiams dažnai taikomi dar griežtesni standartai.
„Jeigu produktas atitinka saugos reikalavimus, jis pats pavojaus nekelia, tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į tinkamą jo naudojimą“, – komentavo tarnyba.
Specialistų rekomendacijos skamba gana aiškiai: ant batuto vienu metu neturėtų šokinėti keli vaikai, jaunesni nei šešerių metų vaikai apskritai neturėtų juo naudotis, o triukai ar sudėtingi judesiai nerekomenduojami.
Vis dėlto realybėje dažniausiai matomas visai kitoks vaizdas – keli vienu metu šokinėjantys vaikai, salto, lenktyniavimas, stumdymasis ir minimali suaugusiųjų priežiūra.
Požiūris į šią pramogą visiškai pasikeitė
Apie tai viešai prabilo ir Seimo narė Agnė Bilotaitė, kuri teigia, kad po asmeninės patirties jos šeimos požiūris į šią pramogą visiškai pasikeitė.
„Po sunkios ir ilgo gydymo pareikalavusios sūnaus traumos batutus išbraukėme iš pramogų sąrašo“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašo ji.
Anot politikės, problema dažnai yra ne pačių taisyklių nebuvimas, o tai, kaip jų laikomasi praktikoje. „Į saugumo reikalavimus vis dar žiūrima pro pirštus“, – teigia ji ir pabrėžia, kad vaikai dažnai ant batutų šokinėja po kelis, nėra nuolat prižiūrimi suaugusiųjų, o instrukcijos neretai lieka tik formaliu parašu.
„Mums atrodo, kad nelaimės nutinka kažkam kitam“
A. Bilotaitės teigimu, po viešų pasisakymų apie batutų keliamą pavojų ji sulaukė ne tik palaikymo, bet ir neigiamos kai kurių verslininkų reakcijos. „Prakalbusi apie tai viešai sulaukiau priekaištų ir net grasinimų iš kai kurių verslininkų – pasirodo, žmonės ėmė atšaukinėti užsakymus nuomotis batutus“, – pasakoja politikė.
Anot jos, dar prieš dvejus metus kartu su Seimo nare Jurgita Sejoniene buvo bandoma kelti klausimą, ką reikėtų keisti, kad batutų pramogos vaikams būtų saugesnės.
Politikės požiūriu, didelė dalis problemų išryškėja ne viešose erdvėse, o privačiose šventėse ar namų aplinkoje, kur saugumo taisyklių laikymasis dažnai priklauso tik nuo pačių suaugusiųjų dėmesingumo.
„Kai batutai nuomojami privačioms šventėms, dažnai vaikai šokinėja ant jų po kelis ir dar daugiau, ne visada juos stebi suaugusieji, o tai daryti būtina nuolatos. Daugiau kontrolės ir priežiūros reikėtų ir batutų nuomotojams“, – sako ji.
VVTAT pabrėžia, kad už saugią paslaugą atsako paslaugos teikėjas arba pardavėjas. Tarnyba rekomenduoja prieš naudojantis batutu įsitikinti, ar jis pažymėtas CE ženklu, turi apsauginius tinklus, tinkamai apsaugotas spyruokles bei yra pritaikytas konkretaus vaiko amžiui ir svoriui.
Vis dėlto medikai atkreipia dėmesį į tai, kad net ir egzistuojant saugumo taisyklėms didžiausios problemos dažniausiai prasideda tada, kai jos lieka tik teorijoje.
Visuomenė dar ne iki galo suvokia
Kauno klinikų Vaikų ortopedijos traumatologijos skyriaus vadovas Saidas Žukauskas pabrėžia, kad visuomenė vis dar ne iki galo suvokia, kokia pavojinga iš tiesų yra ši pramoga.
„Visuomenė, mano nuomone, ne iki galo supranta batutų keliamą riziką lygiai taip pat, kaip ir elektrinių paspirtukų bei elektrinių dviračių, keturračių, motorolerių, motociklų ir pan.“, – pastebi jis.
Pasak gydytojo, ypač pavojingas traumas po šokinėjimo ant batutų dažniausiai patiria ikimokyklinio amžiaus vaikai, o nemaža dalis nelaimių susijusios su elementarių taisyklių nesilaikymu ir suaugusiųjų priežiūros stoka.
Ir nors po kiekvienos skaudesnės nelaimės socialiniuose tinkluose trumpam sugrįžta diskusijos apie vaikų saugumą, vos emocijoms nurimus batutai daugeliui vėl tampa tiesiog dar viena nekalta pramoga kieme ar vaikų šventėje.
Parengta pagal Alfa.lt
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą