Psichologai įvardijo 11 neakivaizdžių požymių, išduodančių žemą IQ lygį

Intelektas lemia žmogaus gebėjimą mąstyti, analizuoti, spręsti problemas, mokytis iš patirties ir kritiškai vertinti informaciją. 

Kai šie gebėjimai yra riboti, tai atsispindi elgesyje ir mąstyme, kurie tampa gana atpažįstami, pažymi YourTango.

„Glavred“ surinko vienuolika bruožų, dažniausiai pasitaikančių tarp žmonių, kurių IQ lygis yra žemas.

Smalsumo stoka

Žmonės, turintys žemą intelekto lygį, retai siekia gilintis į temas. Jiems pakanka paviršutiniškų paaiškinimų, jie neužduoda papildomų klausimų. 

Jų žodynas ribotas, o domėjimasis naujomis žiniomis – minimalus. Tai daro juos mažiau atvirus tobulėjimui ir pasaulio pažinimui.

Prisitaikymo sunkumai

Naujos sąlygos, vaidmenys ar aplinka jiems tampa rimtu iššūkiu. Jie sunkiai persitvarko, nemoka planuoti ir rasti sprendimų, todėl jiems sudėtinga prisitaikyti prie pokyčių. Darbo keitimas, persikraustymas ar net naujos taisyklės kolektyve gali sukelti stiprų stresą.

Savo žinių pervertinimas

Dunningo–Krugerio efektas puikiai iliustruoja šį bruožą: mažai žinantys žmonės dažnai būna itin įsitikinę savo kompetencija. 

Jie nepripažįsta žinių spragų ir neturi intelektinio kuklumo. Tuo tarpu aukštesnio intelekto žmonės lengvai pripažįsta, kad kažko nežino, ir yra pasirengę mokytis.

Juodai baltas mąstymas

Amerikos psichologų asociacija tai vadina „dichotominiu“ arba „poliarizuotu“ mąstymu. Tokie žmonės pasaulį mato tik kraštutinumais: gerai arba blogai, teisinga arba neteisinga. 

Jie nepripažįsta tarpinių variantų ir dažnai vartoja kategoriškus žodžius – „visada“, „niekada“, „neįmanoma“. Tai riboja realybės suvokimą ir daro mąstymą nelankstų.

Nenoras keisti nuomonę

Net gavę naujų faktų, jie lieka prie savo įsitikinimų. Bet kokius intelektinius iššūkius suvokia kaip grėsmę ir gali reaguoti agresyviai ar grubiai. Jų mąstymas rigidiškas, todėl apsunkina tiek asmeninį augimą, tiek bendravimą su kitais.

Hipotetinio mąstymo stoka

Žemo IQ žmonės linkę nemąstyti apie galimybes, kurios peržengia akivaizdžias ribas. Jiems sunku įsivaizduoti alternatyvius scenarijus ar svarstyti, kas būtų, jei pasikeistų sąlygos. Jie mąsto tik tuo, ką tiesiogiai mato ir žino.

Empatijos trūkumas

2019 m. Kinijoje atliktas tyrimas parodė, kad aukštesnio intelekto žmonės pasižymi didesniu emociniu jautrumu ir labiau rūpinasi kitais. 

Tuo tarpu žemas IQ dažnai siejamas su abejingumu ir empatijos stoka. Tai pasireiškia nenoru suprasti kitų jausmus ar padėti sunkiose situacijose.

Egocentriškumas

Jų mąstymas sutelktas į asmeninius interesus. Jie vertina įvykius tik per savo patirties prizmę, neatsižvelgdami į tai, kad kiti žmonės gali turėti ne mažiau svarbių, bet skirtingų požiūrių. Tai dažnai sukelia konfliktus ir riboja bendravimą.

Supaprastinti paaiškinimai

Sudėtingas problemas jie linkę redukuoti iki paprastų, paviršutiniškų formuluočių. Vietoje detalaus analizavimo renkasi apibendrinimus, tokius kaip „taip buvo visada“ ar „taip jau sutverti žmonės“. Tai leidžia išvengti gilesnio mąstymo, bet kartu atima supratimo gylį.

Nemokėjimas mokytis iš klaidų

Po nesėkmių jie nedaro išvadų, o atsakomybę perkelia kitiems ar išorinėms aplinkybėms. Dėl to kartoja tas pačias klaidas ir nekeičia savo elgesio. Jiems trūksta savikritikos ir gebėjimo analizuoti savo veiksmus.

Pasipriešinimas saviugdai

Žemo intelekto žmonės dažnai nesiekia tobulėti. Jie mano, kad asmeninis augimas nėra būtinas arba skirtas „kitiems“. Susidomėjimo saviugda stoka stabdo jų progresą ir riboja gyvenimo galimybes.