Rugpjūčio 7-ąją vardo dieną švenčia

Drąsius, Drąsutis

Tai lietuvių kilmės vardai, siejami su žodžiu „drąsus“. Vardai reiškia „narsus“, „bebaimis“, „ryžtingas“. Prasmė siejama su tvirtu charakteriu, ryžtu ir gebėjimu įveikti sunkumus.

Jogilas, Jogilė

Tai seni dvikamieniai lietuvių kilmės vardai, galimai sudaryti iš dėmenų jo- („joti“, „jotis(raitelis)“), ir gil- („gilus“  reikšme „stiprus“ arba „gildyti, skaudinti“).

Vardai siejami su istoriniu vardu Jogaila. Jų kilmė nėra iki galo aiški – manoma, kad jie susiję su senaisiais lietuvių dvikamieniais asmenvardžiais, tačiau tiksli etimologija nėra vienareikšmiškai nustatyta. 

Jogina, Joginas

Tai lietuvių dvikamieniai vardai, sudaryti iš dalių jo- („joti“, „jotis – raitelis“) ir gin- („ginti, gina“), kas reiškia „jojantis ir ginantis“. Prasmė siejama su lietuvišku istoriniu paveldu ir tautine tapatybe.

Kajetonas

Tai lotynų kilmės vardas, kilęs iš vardo Cajetanus, reiškiančio „kilęs iš Kajetos (Gaetos) miesto Italijoje“. Vardas paplito dėl šventojo Kajetono, XVI a. kunigo, bažnyčios reformatoriaus. Prasmė siejama su pamaldumu, ištikimybe ir tarnyste artimui.

Kajus

Tai lotynų kilmės vardas, kilęs iš romėniško asmenvardžio Gaius (Kajus). Manoma, kad jo šaknys siejamos su lotynišku veiksmažodžiu gaudere – „džiaugtis“, nors tiksli etimologija nėra vienareikšmiškai nustatyta. Tai vienas seniausių romėniškų vardų, iki šiol plačiai vartojamas daugelyje Europos šalių.

Klaudija

Tai lotynų kilmės vardas, moteriškoji vardo Klaudijus forma. Jis kilęs iš senovės Romos giminės vardo Claudius, siejamo su lotynišku žodžiu claudus – „šlubas“ arba „luošas“. Tai klasikinis vardas, paplitęs daugelyje Europos šalių.

Sikstas

Tai lotynų kilmės vardas, kilęs iš lotyniškos formos Sixtus, kuri siejama su graikišku žodžiu xystos – „glotnus“, „nugludintas“. Vardą yra turėję keli popiežiai ir ankstyvosios krikščionybės šventieji. Prasmė siejama su dvasine branda, išmintimi ir vidine ramybe.