Šefo Dominyko Kupčinsko gyvenime – pokyčiai vienas po kito: atidarė restoraną, tapo TV laidos vedėju
Jau šeštą sezoną šią vasarą pradėsiančios TV3 laidos „Maisto kelias“ vedėjų komanda, kurios narių amžius yra nuo 27-erių iki 67-erių, keliaus po Lietuvą ir nevengs vienas kitam mesti iššūkių įvairiausiose situacijose.
Trijų muškietininkų komandai priklauso tarptautinę patirtį turintis profesionalus šefas, ekstremalaus sporto entuziastas Dominykas Kupčinskas (27m.), charizmatiškasis aktorius bei renginių vedėjas Darius Petkevičius (49m.) ir vienas žinomiausių šalies choreografų, baleto šokėjas Jurijus Smoriginas (67m.).
Jie visi kartu ieškos įdomiausių ir gražiausių kampelių, gardžiausio maisto, puikių restoranų, gilinsis į lankomų miestų istoriją bei kultūrą, išbandys smagiausias pramogas.
Jauniausiasis laidos vedėjas D. Kupčinskas televizijos žiūrovams dar ne taip gerai žinomas, kaip jo kolegos Jurijus ar Darius.
Dominykas – nors ir jaunas, bet nemažai patirties tiek Lietuvoje, tiek užsieny sukaupęs profesionalus šefas, neseniai atvėręs savo restorano „Protėviai“, esančio pačioje Vilniaus širdyje, duris.
D. Kupčinskas neslepia – geriausiai jis jaučiasi virtuvėje, o ne prieš TV kameras, tačiau kadangi laida „Maisto kelias“ yra apie didžiausią Dominyko aistrą ir meilę – maistą, būti vienu iš tokios laidos vedėjų yra malonus įvertinimas ir įdomi galimybė išbandyti save.
„Prieš projekto startą eteryje jaučiu sveiką jaudulį ir gerai, kad jis yra. Manau, kad patirtis dalyvaujant tokiame projekte bus labai naudinga – galėsiu susipažinti su daugybe naujų žmonių, pabūti dar neatrastose Lietuvos vietose.
Be to, mano kolegomis tapo tikri televizijos vilkai, iš kurių tikrai turiu ko pasimokyti. Visi nauji potyriai gyvenime yra tik į gerą“, – mintimis dalinasi D. Kupčinskas.
Šio sezono laidos koncepcija – skirtingų kartų vienybė ir skirtumai – leis laidos žiūrovams įsitraukti į smagų, interaktyvų, edukuojantį, kuriozų nestokojantį šou.
Jaunąją kartą atstovausiantis šefas Dominykas teigia, kad toks laidos konceptas duos labai daug naudos ne tik jam, bet ir žiūrovams.
„Žiūrovai galės stebėti, kaip tuos pačius dalykus mato ir jaučia skirtingo amžiaus žmonės. Žinote, šis klausimas – kaip surasti bendrą kalbą skirtingų kartų žmonėms – kamuoja daugybę žmonių.
Nesakau, kad į tokį filosofinį klausimą atsakysime kartą ir visiems laikams, tačiau tikrai parodysim, kokį smagų laiką gali kartu turėti visiškai skirtingo amžiaus, profesijų ir pomėgių žmonės. Nors juokais Jurijus mane filmavimo aikštelėje vadina anūkėliu, filmuodamiesi kartu turim labai gerą ir smagų laiką.
Tikiuosi, kad mūsų nuotykiai ne tik įkvėps keliauti įvairaus amžiaus žmones, bet ir paskatins mano kartos atstovus keliauti drauge su tėvais ar seneliais“, – pasakoja virtuvės šefas.
Kaip pasakoja Dominykas, kelionės po Lietuvą jam nėra naujiena. Be to, jaunam vyrui yra tekę pagyventi net keliuose skirtinguose Lietuvos miestuose.
„Man yra tekę tikrai nemažai pakeliauti po Lietuvą ir pagyventi skirtinguose miestuose. Esu gyvenęs Plateliuose, Nidoje, Klaipėdoje, Vilniuje.
Visi Lietuvos kraštai turi savotiško žavesio ir pramogų. Kiekvienas kraštas, kuriame man teko pagyventi, turi išskirtinę gamtą. Man po Lietuvą keliauti yra labai įdomu“, – pasakoja šefas.
Paklaustas, kada ir kokiomis aplinkybėmis užgimė jo meilė gastronomijai, Dominykas leidžiasi į kelionę laiku ir prisimena vaikystę bei vėsius žiemos vakarus su močiute.
„Mano santykis su maistu užsimezgė dar vaikystėje. Augau su mama ir seneliais Ukmergėje. Kadangi mama kasdien važinėdavo dirbti į Vilnių, tai mano močiutė tamsiuoju metų periodu – rudenį ir žiemą, norėdama, kad mes, vaikai, turėtume kažkokį užsiėmimą, sugalvodavo, kad reikia gaminti, pavyzdžiui, sausainius ar sluoksniuotos tešlos pyragaičius.
Taip pat savaitgaliais senelis turėdavo tradiciją gaminti įvairius lietuviškus patiekalus – cepelinus, vėdarus, kugelį, o aš visuomet gamindavau kartu su juo. Prisimenu, kad vieną kartą visi tingėjo gaminti, todėl aš pasakiau, kad viską padarysiu pats. Tai buvo mano kaip šefo startas“, – šypsosi D. Kupčinskas.
Toliau, kaip pasakoja Dominykas, viskas rutuliojosi labai natūraliai.
„Aplinkiniai pastebėjo, kad man maistą gaminti patinka ir aš tai sugebu daryti. Tuomet pradėjau dovanų gauti įvairias kulinarines knygas, paaugęs turėdavau galimybę apsilankyti kulinariniuose kursuose.
Kai reikėjo po mokyklos pasirinkti, ką reikės veikti, buvau jau nusprendęs, kad norėsiu toliau dirbti su maistu“, – apie pasiryžimą tapti šefu pasakoja D. Kupčinskas.
Būti virtuvės šefu ar atsidaryti savo restoraną, anot Dominyko, nėra lengva – tam reikia ne tik lavinti savo sugebėjimus, draugauti su skaičiais, bet ir turėti kūrybinę gyslelę.
„Visi virtuvės šefai yra skirtingi. Vieniems lengviau kurti, kitiems – matematiškai apskaičiuoti, pavyzdžiui, patiekalo savikainą. Aš esu iš tų, kuriems yra lengva kurti, o skaičiuojame jau drauge su partneriais.
Kalbant apie restorano sėkmės receptą, tai jis turi daug dedamųjų, tačiau vieni pagrindinių, žinoma, yra koncepcija, kokybė, unikalumas, strategija“, – dėsto virtuvės šefas.
Visa tai, ką išvardino, Dominykas ir jo partneriai sėkmingai įgyvendino realybėje, neseniai Vilniuje atidarę ugnies restoraną, kuris jau nuo pirmųjų atidarymo dienų sulaukė labai gerų vertinimų.
Kodėl toks jaunas, pažangus kulinaras, profesionalių šefų užkulisiuose neretai vadinamas ateities šefu ir naująja kulinarijos žvaigžde, nusprendė atsigręžti į praeitį?
„Todėl, kad pasiilgau tikrumo ir grynumo. Kai kasdien viskas modernėja beprotišku greičiu, kai esmę ir prasmę pakeičia prėski pakaitalai, norėjosi žmonėms pasiūlyti galimybę grįžti prie kertinių ir esminių dalykų – gero, kokybiško maisto, lėto, ritualinio valgymo, laiko kartu.
Man svarbios visos detalės – štai indai restorane yra autoriniai rankų darbo kūriniai, mėsa – tik iš kokybiškos ir patikrintos „Mėsos brolių“ produkcijos , daržovės – natūralios bei kokybiškos ir taip toliau.
Žmonės dažnai bando sukurti kažką naujo, kažką neregėto, bet neretai pamiršta, kad genialumas gali slypėti paprastuose dalykuose, pavyzdžiui, maisto kepime ant ugnies.
Restorane turime didžiulį 3 metrų ilgio mūrinį stalą, ant kurio deginame malkas ir ant liepsnos kepame visus mūsų patiekalus.
Žinoma, toks gamybos būdas reikalauja ir tam tikrų įgūdžių – suvaldyti ugnį yra nelengvas, bet man labai malonus procesas. Jaučiuosi tarsi sugrįžęs į mūsų protėvių laikus, kur svarbiau už viską buvo tikri dalykai“, – pasakoja D. Kupčinskas.
Kelionių ir kulinarinių atradimų laida „Maisto kelias“ – jau nuo birželio 10 dienos, šeštadieniais, 9:30 per TV3!
Rašyti komentarą