Senėjimas prasideda nepastebimai: mokslininkai nustatė tikslų amžių, kada kūnas pradeda prarasti jėgas

Unikalus Švedijos Karolinskos instituto specialistų tyrimas pakeitė požiūrį į fizinį senėjimą. Mokslininkai net 47 metus stebėjo daugiau nei 400 dalyvių grupę, testuodami juos įvairiais gyvenimo etapais – nuo 16-os iki 63-ejų metų.

Rezultatai, publikuoti „Daily Galaxy“, rodo: formą prarandame kur kas anksčiau, nei linkę pripažinti gydytojai.
Formos pikas ir nuosmukio pradžia

Tyrėjai matavo aerobinę ištvermę, raumenų jėgą ir sprogstamąją galią (pavyzdžiui, šuolio į aukštį rezultatą).

Nustatytos šios kritinės ribos:

Aerobinė ištvermė: Tiek vyrai, tiek moterys piką pasiekia sulaukę 35–36 metų. Po šios ribos prasideda laipsniškas nuosmukis.

Raumenų ištvermė: Maksimumas taip pat pasiekiamas apie 36-uosius gyvenimo metus.

Sprogstamoji galia: Čia senėjimas prasideda anksčiausiai. Vyrai piką pasiekia sulaukę 27-erių, o moterys – vos 19-os metų.

Kaip greitai „rūdyja“ mūsų organizmas?

Praėjus piko fazę, organizmas pradeda prarasti savo galią. Iš pradžių procesas vyksta lėtai (mažiau nei 1 % per metus), tačiau po 45-erių metų tempas padvigubėja.

Iki 63-ejų metų vyrai praranda apie 33 % savo ištvermės, o moterys – 30 %. Labiausiai nukenčia sprogstamoji galia: iki pensinio amžiaus moterų gebėjimas aukštai pašokti sumažėja beveik perpus (48 %).
Ar įmanoma sustabdyti senėjimą?

Mokslininkai teigia: nuosmukio procesas yra biologiškai užprogramuotas ir jo visiškai išvengti neįmanoma. Net elito sportininkai po 35-erių metų pradeda prarasti formą. Tačiau yra ir gerų naujienų.

„Fizinis aktyvumas gali sulėtinti darbingumo mažėjimą, net jei negali jo visiškai sustabdyti“, – teigia tyrimo bendraautorė Maria Westerstahl.

Tyrimas parodė, kad žmonės, pradėję sportuoti jau suaugę, sugebėjo savo rodiklius pagerinti 6–11 %. Tai reiškia, kad nors laikrodis tiksi, reguliarios treniruotės leidžia „atsukti“ biologinį amžių atgal ir išsaugoti kūno funkcionalumą kur kas ilgiau.