Seniausia žinoma gyvatė zoologijos sode tapo mama sulaukusi 62 metų – apvaisinimo nereikėjo

Ji sulaukė 62 metų, tačiau 2020 m. padėjo gyvybingų kiaušinių, nepaisant to, kad paskutinį kartą buvo su vyrišku gyvūnu prieš 15 metų.

Karališkieji pitonai yra Centrinės ir Vakarų Afrikos pievų endemikai, vidutiniškai gyvenantys apie 30 metų nelaisvėje, todėl šios gyvatės atvejis yra išskirtinis. Iš padėtų kiaušinių išsirito du jaunikliai, iš kurių vienas išgyveno.

Zoologijos sodas kartu su universiteto tyrėjais tiria, ar šiuo atveju įvyko parthenogenezė – aseksualaus dauginimosi forma, kai kiaušinis vystosi į embrioną be apvaisinimo. 

Parthenogenezės metu susiformavę palikuonys paprastai yra moteriškos lyties ir genetine struktūra panašūs į motiną, bet nėra jos tikslūs klonai.

Nors anksčiau parthenogenezė buvo laikoma reta, pastaraisiais metais ji nustatyta daugelyje gyvūnų grupių, įskaitant bitutes, tardigradus ir daugiau nei 80 kitų taksonų. 

Kai kurios rūšys gali saugoti spermos ar apvaisintų kiaušinių atsargas, pradėdamos nėštumą tik palankiomis sąlygomis. 

Šis atvejis iliustruoja, kad parthenogenezė gali būti svarbi natūralaus ir nelaisvės sąlygomis gyvenančių gyvūnų reprodukcijos strategija.