Senovės gyvybė Sibire: „atgaivintas“ kirminas, gulėjęs amžinajame įšale daugiau nei 46000 metų

(2)

Mokslininkai atšildė senovinę dirvą amžinoje Sibiro žemėje ir ten rado mažus kirminus, kuriuos vėliau pavyko „atgaivinti“. Kaip rašo Earth.com, kirminai „pabudo“ po itin ilgo užšalimo nuo paskutinio ledynmečio laikų ir atnaujino savo normalią  gyvybinę veiklą laboratorijos sąlygomis po rehidratacijos ir maitinimo.

Remiantis straipsniu leidinyje „PLOS Genetics“, tyrėjai datavo augalų (fragmentai buvo uždaryti toje pačioje urvelio vietoje kaip ir kirminai) fragmentus. Šių fragmentų amžius siekia maždaug 46000 metų, o tai reiškia, kad radinys priklauso vėlyvajam pleistocenui. Šiame sluoksnyje vyravo šaltos, sausos ir mažai deguonies turinčios sąlygos, kurios sulėtino cheminį ląstelių ir DNR pažeidimą.

Naujas organizmas su neįprasta genetika

Galiausiai mokslininkai sugebėjo šiuos kirminus identifikuoti kaip naują rūšį, kuri buvo pavadinta Panagrolaimus kolymaensis. Šio organizmo genomas turi tris chromosomų rinkinius – tai vadinama triploidija. Tai dažnai pasitaiko gyvūnams, kurie dauginasi be patinų. Šie kirminai dauginasi partenogeneze, todėl viena patelė gali tapti naujos linijos pagrindu.

Tačiau pagrindinis klausimas – kaip jie išgyveno taip ilgai?

Tyrėjai patikrino P. kolymaensis atsparumą ir nustatė, kad, suteikus kirminams šiek tiek laiko pradžiūti prieš užšaldant, jie pasiruošia kriptobiozei ir išgyvena net esant -80 °C temperatūrai.

Taigi, amžinasis įšalas prisidėjo prie nematodų išgyvenimo, palaikydamas stabilią temperatūrą, labai mažą drėgmę ir deguonies trūkumą.

Tyrimo metu taip pat buvo išbandytas praktinis metodas su šiuolaikiniais laboratoriniais kirminais (nematodais). Paprastai gilus nematodų užšaldymas be priedų lemia jų žūtį. Tačiau pritaikius dviejų etapų metodą – lervų pradžiovinimą, o vėliau užšaldymą -80 °C temperatūroje – rezultatai pasikeitė. Po 480 dienų išdžiovinti ir užšaldyti kirminai atsigavo ir vystėsi normaliai.

„Apskritai, mūsų tyrimas rodo, kad nematodai išvystė mechanizmus, leidžiančius jiems palaikyti gyvybę geologinius laiko periodus. Mūsų rezultatai yra itin svarbūs suprasti evoliucinius procesus, nes vienos kartos gyvenimo trukmė gali svyruoti nuo kelių dienų iki tūkstantmečių, o ilgalaikis rūšies individų išgyvenimas gali atgaivinti linijas, kurios kitu atveju būtų išnykusios“, – pažymi mokslininkai.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder