Renginių būna įvairių: tai pažintis su šikšnosparnių rūšimis, šikšnosparnių inkilų gaminimas, šikšnosparnių stebėjimas naktį ir pan.
Dažnai šikšnosparnis dėl savo išvaizdos turi neigiamą įvaizdį, tačiau tai labai naudingas ir saugomas gyvūnas.
Visos mūsų krašte aptinkamos šikšnosparnių rūšys yra saugomos pagal Europos Tarybos Buveinių direktyvą, o dalis iš jų įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
Lietuvoje gyvenantys šikšnosparniai minta vabzdžiais, gyvena miškuose, parkuose, gyvenvietėse, netoli vandens telkinių - visur, kur gali rasti daug vabzdžių.
Vesti jauniklių patelės buriasi į kolonijas ir dažniausiai veda po vieną jauniklį.
Vieni šikšnosparniai žiemoti migruoja į pietus, kiti - lieka Lietuvoje ir žiemoja apleistuose statiniuose, rūsiuose, medžiuose esančiuose uoksuose ar drevėse.
Šikšnosparniai - naktiniai gyvūnai. Dieną ilsisi pakibę galva žemyn. Daugumai akys neturi reikšmės, tačiau klausa labai tobula.
Dalis šikšnosparnių orientuojasi skleisdami ultragarsą ir ausimis gaudydami grįžtantį aidą. Skrisdami šikšnosparniai pro burną arba nosį skleidžia 30 000-70 000 hercų dažnumo ultragarsus.
Grėsmes jų išlikimui lemia tinkamų slėptuvių mažėjimas dėl intensyvaus ūkininkavimo miškuose kertant brandžius medžius, intensyvėjanti žemdirbystė, pesticidų naudojimas, žiemojimo vietų naikinimas dėl pastatų atnaujinimo ir žiemos miego metu šikšnosparnius trikdantys žmonės ir plėšrūnai (kiaunės, katės).
Paplitę iš piršto laužti faktai apie šiuos tamsos padarus kenkia šikšnosparnių įvaizdžiui.
Būtina atkreipti visuomenės dėmesį į šiems žinduoliams kylančias grėsmes bei jų išsaugojimo svarbą ir parodyti, kad šikšnosparniai yra ne tik įdomūs, bet ir būtini gamtos grandinėje.
Rašyti komentarą