Šiurpuliukus keliančios vaišių idėjos Helovino šventei su vaikais: paprasta ir efektinga

Jų turi ir maisto tinklaraštį rašanti Eglė Juzumas, patarianti šiais metais vaiduoklių ir šmėklų šventę susikurti tiesiog namuose. Ji dalijasi idėjomis, kaip iš kasdienio maisto padaryti šiurpuliukus keliančią šventę visai šeimai – pradedant nuo pusryčių su voratinkliais ir baigiant įspūdinga užkandžių lėkšte šiurpiam vakarui.

Nors iš Jungtinių Amerikos Valstijų atkeliavusi šventė Lietuvoje švenčiama ne kiekvienuose namuose, tačiau tuose, kuriuose yra vaikų, E. Juzumas drąsina nepabijoti Helovino dieną į maistą pažiūrėti žaismingai.  

„Pastebiu, kad Helovino tradicijos suaugusiuosius neretai pasiekia per vaikus, kurie švenčia darželiuose, mokyklose. Čia jie daro įvairias dekoracijas, persirengia kostiumais, kalbasi apie šventės prasmę, artėjantį tamsųjį metų laiką, vėles ir pan.

Šiemet jau ir mūsų namuose daugiau kalbų sukasi apie Heloviną. Manau, kad smagu dienai suteikti šventiškumo, o tam kartais užtenka pasitelkti kūrybą ir šventę sukurti tiesiog namuose per maistą, namų aplinką“, – sako E. Juzumas.

Eglė sako, kad tam tikras šiurpo, siaubo elementas gali atsispindėti ruošiant užkandžius ar pagrindinius patiekalus. Pavyzdžiui, Helovino dieną galima pradėti žaismingai pusryčiams patiekiant ne įprastus, o voratinklio formos lietinius. 

„Lietinių tešlą kiekvienas gali užsimaišyti kaip yra įpratęs, tik patarčiau ją daryti kiek skystesnę, kad būtų patogu dozatoriumi ar konditeriniu švirkštu keptuvėje „piešti“ voratinklį.

Tai ir yra visa paslaptis bei šiek tiek daugiau kantrybės reikalaujantis procesas, – juokiasi Eglė. – Stengdamiesi išlaikyti vienodą tešlos srovę, nupieškite voratinklį įkaitintoje ir riebalais pateptoje keptuvėje.

Kepkite 1–2 minutes arba tol, kol blyno paviršius išsausės. Blynui apversti naudokite plačią mentelę. Kepkite dar 30–60 sekundžių, tada perkelkite į šiltą lėkštę. Iš tos pačios tešlos, tik pridėjus kakavos, galite iškepti ir žaismingą akcentą – voriuką.“

Šiurpūs užkandžiai – ir maistas, ir puošmena

Užkandžiams tinklaraščio „Mano vaikas valgo viską“ autorė siūlo paruošti moliūgo formos užkandžių lentą iš įvairiausių oranžinių ir juodų maisto produktų – tai ne tik puikus būdas valgyti daugiau įvairaus maisto, įskaitant ir daržoves, bet ir paruošti tikrą stalo puošmeną.

„Kad paruoščiau tokią užkandžių lentą, į „Barboros“ krepšelį dėjau įvairių oranžinių ir visų jos atspalvių produktų: abrikosų, morkų, saldžiosios paprikos, čederio sūrio, krekerių, mandarinų, apelsinų, dumplainių, auksaspalvių razinų, kukurūzų spragėsių, šviežių ir džiovintų mangų. 

Juodai spalvai, iš kurios dėliojau akis ir burną, užsisakiau gervuogių ir šilauogių, tačiau puikiai tiktų ir šviežios ar šaltyje džiovintos mėlynės, juodosios vynuogės, alyvuogės.

Nepamiršti reikėtų ir moliūgo kotelio, kuriam žalios spalvos suteikti gali agurkai, žalios saldžiosios paprikos, salierų lazdelės“, – produktus užkandžių lentai vardija E. Juzumas.

Ji pataria į užkandžių lentos „Moliūgas“ dėlionę įtraukti ir vaikus – tai puiki proga smagiam ir kokybiškam šeimos laikui.

Dar vienu žaismingu Helovino vaišių akcentu gali tapti kukuliai „Akys“. Norintys mažiau laiko praleisti virtuvėje, gali užsisakyti jau paruoštų mėsos, sojos ar daržovių kukulių.

Kitu atveju, tiesiog gaminkite pagal savo mėgstamą receptą. Pabaigoje ant orkaitėje kepamų kukulių uždėkite mocarelos sūrio ir juodųjų alyvuogių riekeles – paprasti kukuliai virs akimis“, – sako E. Juzumas.

Anot maisto tinklaraštininkės, kukulius galima patiekti užkandžių lėkštėje su raudonu it kraujas pomidorų padažu arba su jais gaminti pagrindinį patiekalą. Tam užteks išsivirti spagečių, juos lėkštėje lizdeliais susukti ir įsodinti kukulius „Akis“.

Prieš Heloviną – dukart daugiau moliūgų

Kad Helovino tradicijos Lietuvoje prigyja, nesunku suprasti iš kiemuose ar ant palangių sutupdytų šiurpulius keliančių skaptuotų moliūgų. Tą patvirtina ir prieš pat Heloviną augantys moliūgų pardavimai.

Elektroninės maisto ir kasdienių prekių parduotuvės „Barbora“ komunikacijos vadovė Jurgita Gižaitė-Tulabienė pastebi, kad, artėjant Helovinui, įprastai dažniau perkamus mažus sviestinius moliūgus keičia dideli tradiciniai moliūgai.

„Tradicinių moliūgų, kuriuos žmonės ir skaptuoja, pardavimas labiausiai išauga paskutinę savaitę prieš Heloviną. Pastarąją savaitę klientai užsakė dukart daugiau moliūgų nei tokiu pat metu prieš mėnesį.

Apskritai paskutinėmis spalio savaitėmis parduotą moliūgų kiekį jau skaičiuojame tonomis. Kaip rodo gyventojų apklausos, internetinį apsipirkimą gyventojai labiausiai ir vertina, kad nereikia patiems neštis į namus tokių sunkių pirkinių kaip moliūgas – pasiruošimas šventėms reikalauja mažiau pastangų“, – dalijasi J. Gižaitė-Tulabienė ir prideda, kad didžiųjų moliūgų paklausa vien per paskutines spalio dienas šoktelėjo beveik 60 proc., lyginant su ankstesne savaite.  

Šiek tiek apie Heloviną, ko galbūt nežinojote

Daug kas mano, kad Helovino tradicijos kilo iš Amerikos, tačiau iš tiesų tai yra airiška šventė, kurios kilmė slypi senojoje keltų kultūroje. Per pilnatį spalio pabaigoje-lapkričio pradžioje būdavo švenčiama pagoniška derliaus nuėmimo šventė – Samhainas.

Buvo tikima, kad tą naktį mirusiųjų vėlės sugrįžta į namus. Kūrenti apeiginiai laužai, vaikščiodavo antgamtinių būtybių kostiumais persirengę žmonės, būdavo ruošiami specialūs šventiniai patiekalai. 

Panašios tradicijos buvo sutinkamos ir kitose pagoniškose Europoje šalyse, įskaitant ir Lietuvą. Mūsų krašte spalio-lapkričio pabaigoje švęstos Ilgės – mirusiesiems pagerbti skirta senovės lietuvių rudens šventė su sudėtinėmis vaišėmis. Ji būdavo švenčiama kapinėse ir namuose, nuėmus derlių.

Prieš daugiau nei tūkstantį metų Katalikų Bažnyčia, siekdama kovoti su pagonybe, savo švenčių kalendorių papildė Vėlinėmis (lapkričio 2 d.).

Helovino pavadinimas senąja anglų kalba ir reiškia visų šventųjų vakarą – „All Hallows Eve“. Tai šventė, minima Visų šventųjų dienos (angliškai „All Hallows Day“) išvakarėse.