Slidūs takai kelia traumų pavojų – vaistininkė patarė, ką būtina turėti vaistinėlėje

Išaugusį nuotolinių konsultacijų kiekį dėl traumų fiksuoja ir vaistininkai – „Eurovaistinė internete“ specialistė Urtė Jankauskaitė teigia, kad dalis žmonių tokiems sužeidimams buvo visai nepasiruošę ir suskubo pagalbos ieškoti paskutinę minutę.

Todėl U. Jankauskaitė dalijasi sąrašu priemonių, kurias pravartu turėti savo namų vaistinėlėje bei pataria, kaip išvengti rimtesnių traumų ateityje.

Anot vaistininkės, dar ir šiandien nesiliauja pacientų skambučiai ir užklausos internetu dėl įvairiausių sužalojimų dėl kritimo ant slidžios kelio dangos – nuo sumušimų ar nubrozdinimų gydymo, iki rimtų lūžių priežiūros.

„Pagrindinė problema, kurią pastebėjome iš klientų skambučių – didelė dalis gyventojų namuose neturi pirmosios pagalbos vaistinėlės. Tokiu atveju, patyrus sumušimą, nueiti į vaistinę gali tapti tikru iššūkiu.

Be to, laiku ir tinkamai suteikta pirmoji pagalba gali padėti sumažinti ne tik skausmą ar patinimą, bet ir išvengti komplikacijų, pavyzdžiui, aplinkinių audinių ar nervų pažeidimo, žaizdos supūliavimo.

Todėl pravartu būtiniausias priemones turėti po ranka ir reaguoti nedelsiant, o skausmui ar patinimui neatslūgstant per porą dienų arba situacijai blogėjant – skubėti pas gydytoją“, – pastebi specialistė.

Tad kokias priemones vertėtų įtraukti į savo pirmosios pagalbos namų vaistinėlę?

1. Priemonės sumušimų šaldymui

Pirmoji pagalba patyrus sumušimą – sužalotos vietos šaldymas.

„Šaltis gali padėti sumažinti patinimą ir skausmą. Be to, šaldant kraujagyslės susiaurėja, iš jų išteka mažiau kraujo ir jis gali greičiau krešėti. Šaldymui pravartu turėti specialius vienkartinius šalčio maišelius, kurie akimirksniu sušąla.

Ant sumuštos vietos juos reikėtų laikyti iki 30 minučių, tada padaryti pertrauką ir procedūrą pakartoti. Beje, vertėtų nepamiršti, kad šaltis aktualus tik pirmąsias dvi dienas po traumos, vėliau, dažnu atveju, šaltį pakeičia šildantys tepalai“, – sako „Eurovaistinė internete“ specialistė.

2. Tvarstis

Pasitempus ar išsinarinus svarbus stabilumas, todėl čia į pagalbą reikėtų pasitelkti tvarsčius, tam tinka elastinis tvartis. „Elastinis suvyniojamas tvarstis tinkamas alkūnės, riešo, kelio ir kulkšnies sužeidimams. Sutvarstyta galūnė mažiau juda, sumažėja tikimybė ją užgauti, todėl gali greičiau gyti.

Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tvarstymą – reikėtų pernelyg stipriai neveržti, kad nesutrikdytume kraujotakos“, – teigia vaistininkė.

3. Dezinfekcinės priemonės

Kiekvienoje namų vaistinėlėje turėtų būti priemonių, reikalingų žaizdos dezinfekcijai. „Rekomenduoju atkreipti dėmesį į tokias priemones kaip vandenilio peroksidas, purškiami odos antiseptikai, briliantinė žaluma, jodas – šios priemonės sumažina riziką žaizdos užkrėtimui kitomis infekcijomis.

Taip pat pravartu turėti sterilios vatos ar vatos tamponų, kuriais būtų galima valyti žaizdą“, – sako specialistė.

U. Jankauskaitė atkreipia dėmesį, kad žaizdų dezinfekcijai netinka rankų dezinfekavimo priemonės, kurių sudėtyje gali būti glicerolio, citrinos rūgšties ir kitų priedų, galinčių apsunkinti žaizdos gijimą, taip pat žaizdų priežiūrai netinkami spiritiniai tirpalai.

4. Pleistrai žaizdos apsaugai

Išvalytą žaizdą svarbu apsaugoti nuo išorinio aplinkos poveikio. Tam į pagalbą pasitelkite sterilius tvarsčius arba pleistrus, skirtus dėti tiesiai ant žaizdos. „Šio tipo pleistrų yra įvairių dydžių ar formų, skirtų skirtingoms situacijoms – nuo atsparių vandeniui iki skirtų itin jautriai odai ir pralaidžių orui, kad oda kvėpuotų“, – teigia vaistininkė.

5. Priemonės nuo skausmo

Dažnu atveju sumušimai gali sukelti ir stiprius skausmus. Norint juos sušvelninti, namų vaistinėlėje galima turėti skausmą mažinančių preparatų.

„Jei skausmas trukdo įprastam gyvenimo ritmui, galima išgerti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ir skausmo, pavyzdžiui, ibuprofeno. Tinkami ir vietiškai veikiantys vaistiniai preparatai – purškalai, geliai ar tepalai nuo skausmo. Tokie preparatai dažnai turi ne tik skausmą, bet ir tinimą ar uždegimą mažinančių veikliųjų medžiagų.

Tačiau patiems eksperimentuoti skirtingais preparatais nerekomenduojama. Jeigu dvejojate, kokie preparatai jums tiktų labiausiai, galite nemokamai pasikonsultuoti su „Eurovaistinė internete“ vaistininkais – internetu arba telefonu“, – sako U. Jankauskaitė.

Vaistininkė priduria, kad patyrus traumą, labai svarbu žaizdą tinkamai įvertinti – jeigu ši stipriai tinsta, kraujavimas ar skausmas nesiliauja, matomi pakitimai ar deformacijos, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją ir nelaukti, kol būklė pagerės savaime. 

Kaip apsisaugoti nuo traumų ateityje?

Pasak vaistininkės, traumų prevencijoje ypatingai svarbus geros kaulų ir raumenų būklės palaikymas. Jei jūsų kaulai bus sveiki ir stiprūs, tikimybė, kad griuvimo metu įvyks lūžis – gali ženkliai sumažėti.

„Norėdami išlaikyti sveikus kaulus, turėtumėte būti aktyvūs, nuolat judėti ir nepamiršti pratimų stiprinančių raumenis. Stiprus raumenynas suteiks stabilumo ir gali padėti išvengti rimtų traumų krentant. Taip pat pravartu reguliariai atlikti tempimo pratimus, kurie gali sustiprinti raiščius ir sąnarius“, – sako specialistė.

U. Jankauskaitė dėmesį atkreipia ir į subalansuotą mitybą, kurioje turėtų netrūkti kaulams būtinų vitaminų ir mikroelementų.

„Jūsų kūnui būtinas kalcis, kuris padeda palaikyti tinkamą kaulų būklę. Todėl pravartu į mitybą įtraukti kalcio turinčius produktus kaip pienas, jogurtas ar sūris. Taip pat kaulų būklei aktualus vitaminas D, kuris padeda organizmui pasisavinti kalcį iš suvalgomo maisto. Didžiąją dalį šio vitamino gauname būdami lauke – iš tiesioginių saulės spindulių.

D vitamino gausu ir riebioje žuvyje – lašišoje ar skumbrėje. Raumenų veiklai gerinti puikiai tinka magnis, kurio galime rasti tokiuose maisto produktuose kaip žalios lapinės daržovės, riešutai ar sėklos, avokadai.

Jeigu atlikus reguliarius kraujo tyrimus paaiškėja, kad šių elementų jūsų organizme trūksta, papildomai galite vartoti ir maisto papildus“, – sako vaistininkė.

Specialistė priduria, kad vertėtų vengti daug kofeino turinčių gėrimų, alkoholio, kurie sutrikdo organizmo gebėjimą pasisavinti kalcį ar magnį bei kitas organizmui naudingas medžiagas.