Šokiruojanti istorija: įvaikinta moteris suaugusi surado savo biologinį tėvą, užmezgė su juo romaną ir pagimdė sūnų

Moteris pasakojo, kad daugelį metų po įvaikinimo bandė surasti savo biologinius tėvus. Ji buvo įvaikinta, kai jai tebuvo penkios savaitės, o sulaukusi vos daugiau nei 20 metų, nusprendė susirasti žmones, davusius jai gyvybę.

Pasak jos, būtent susitikimas su biologiniu tėvu Maiklu tapo akimirka, kuriai ji nebuvo pasiruošusi emociškai.

Psichologai tokius atvejus vadina „genetine seksualine trauka“ – reiškiniu, kai tarp biologinių giminaičių, susitinkančių jau suaugusiojo amžiuje po ilgo išsiskyrimo, gali kilti stiprūs emociniai ar fiziniai jausmai. 

Tokios situacijos dažniausiai aprašomos įvaikintų asmenų susijungimo su biologinėmis šeimomis atvejais.

Sofija papasakojo, kad jos vaikystė prabėgo Jorkšyre, kur ją su meile užaugino įtėviai. Pasak jos, biologinė motina atidavė ją įvaikinimui dėl „gėdos, kad pastojo ne santuokoje“. Tuo tarpu Maiklo tėvai išsiuntė jį į Australiją „įgyti darbo patirties“.

Būdama 23 metų Sofija pirmą kartą susitiko su savo biologine motina. Šį susitikimą ji apibūdino kaip „džiugų, emocionalų ir kartu dezorientuojantį“, po kurio pradėjo ieškoti kontakto su tėvu.

Tačiau, pasak jos, susitikimas su Maiklu sukėlė kur kas stipresnes emocijas. Kelis mėnesius jie bendravo laiškais ir telefonu, pamažu kurdami artimą ryšį.

„Pajutau, kad esu suprasta taip, kaip niekada gyvenime“, – sakė ji.

Po metų jie susitiko Anglijoje.

„Nuo pat mūsų susitikimo akimirkos viskas klostėsi stebėtinai lengvai, tarsi būtume pažinoję vienas kitą jau seniai, o ne susitikę pirmą kartą“, – pasakojo Sofija.

Ji prisipažino, kad ją gąsdino jos pačios jausmai.

„Labiausiai mane gąsdino ne tai, kad šis ryšys atrodė neteisingas, o tai, kad jis buvo toks natūralus. Su siaubu supratau, kad tai, ką išgyvenau, priminė romantišką trauką“, – sakė moteris.

Pasak jos, kadangi jie niekada negyveno kaip tėvas ir dukra, tarp jų nesusiformavo įprastas šeimyninis barjeras.

„Kadangi Maiklas ir aš niekada nepažinojome vienas kito kaip tėvas ir vaikas, ši riba niekada nesusiformavo. Tuo metu mes nieko iš to nesupratome“, – paaiškino ji.

Sofijos teigimu, jų santykiai truko apie penkerius metus. Ji persikėlė į Australiją ir gyveno su Maiklu „kaip bet kuri kita pora“. Kartu abu suprato situacijos sudėtingumą ir bijojo visuomenės reakcijos.

„Žinoma, jis suprato biologinę mūsų santykių realybę ir intelektualiai su tuo kovojo, tačiau emocionaliai jautėme gilų vienybės ir priklausymo jausmą“, – pasakojo Sofija.

Vėliau tiesos slėpimas jiems tapo vis sunkesne našta.

Moteris pastojo nuo Maiklo. Ji sakė, kad negalėjo svarstyti apie abortą dėl savo pačios atėjimo į pasaulį istorijos.

Kai gimė jų sūnus Džeimsas, pora buvo laiminga, tačiau paslaptis apie jo kilmę Sofijai tapo nepakeliama. Kad nuslėptų tiesą, ji sugalvojo istoriją apie buvusį vaikiną. Galiausiai spaudimas tapo per stiprus.

„Žinojome, kad mūsų biologinis ryšys bus griežtai pasmerktas, o mūsų ateitis niekada nebus visiškai saugi“, – sakė ji.

Grįžusi į Jungtinę Karalystę, Sofija kai kuriems giminaičiams papasakojo tiesą. Tai sukėlė konfliktus ir spaudimą nutraukti bendravimą su Maiklu.

Vėliau viena iš buvusių Maiklo partnerių pranešė apie jų santykius Australijos policijai. Vyras buvo suimtas, o vėliau gavo lygtinę bausmę pagal teisinę incesto kvalifikaciją.

„Maiklas buvo suimtas, o vėliau gavo lygtinę bausmę už tai, kas teisiškai klasifikuojama kaip incestu, nors teismo proceso metu, kadangi santykiuose dalyvavo du suaugę asmenys bendru sutikimu, kurie niekada neturėjo giminystės ryšių, tai buvo vadinama „techniniu incestu““, – paaiškino Sofija.