Tėčiai visada buvo vyresni už mamas, rodo tyrimas

Pasak euronews.com, Indianos universiteto (JAV, Bloomingtonas) mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu stebėjo genetines mutacijas šiuolaikinio žmogaus DNR sekose ir nustatė, kada vyrai ir moterys pradėjo kūdikius per pastaruosius 250 000 metų, t. y. nuo tada, kai atsirado mūsų rūšis.

Tam jie sukūrė modelį, pagrįstą duomenimis, pagal kuriuos buvo stebimas 1 500 islandų ir jų tėvų trijų kartų pastojimo amžius ir DNR mutacijos.

Pirmiausia šį modelį jie pritaikė 2 500 šiuolaikinių žmonių, gyvenančių visame pasaulyje, imčiai, o tada nustatė įvairių mutacijų atsiradimo datas ir sudarė motinystės ir tėvystės laiko juostą per amžius.

Jie nustatė, kad per tūkstantmečius tėčiai vidutiniškai buvo gerokai vyresni už moteris: vyrai tėvais tapdavo būdami 30,7 metų, o moterys motinomis - 23,2 metų.

Tai reiškia, kad per visą istoriją vyrai tėvystės džiaugsmus ir skausmus atrado net septyneriais metais vėliau nei moterys (žinoma, diskutuotina, ar jie ėmėsi (ir dabar imasi) aktyvaus tėvystės vaidmens).

Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale "Science Advances".

Ankstesniais tyrimais taip pat buvo nustatyta, kad vyrai tėvais paprastai tapdavo vėliau nei moterys, tačiau jų skaičiavimai apsiribojo pastaraisiais 40 000 metų.

Išsiaiškinti, kokio amžiaus žmonės turėjo vaikų tolimoje praeityje, nėra lengva, tačiau spontaniškai tarp kartų vykstančios mutacijos suteikia mokslininkams galimybę atsekti šiuos duomenis.

Šios mutacijos nėra bendros tarp tėvų ir vaikų, bet dažniausiai atsiranda, kai DNR pažeidžiama prieš pastojimą.

Remiantis naujausiais tyrimais, vyresnio amžiaus tėvai savo vaikams gali perduoti daugiau mutacijų nei jaunesni tėvai.

Tačiau kodėl vyrai tėvais tapo daug vėliau nei moterys motinomis?

"Ilgesnį vyrų kartų susidarymo laiką iš esmės galima paaiškinti tuo, kad vyrai biologiškai gali susilaukti vaikų vėliau nei moterys, todėl vidutinis tėvystės amžius pailgėja", - žurnale "Nature" teigė pagrindinis tyrėjas Richardas Wangas.

Tačiau atsakymas nėra toks paprastas, nes liūdnai pagarsėjęs "biologinis laikrodis", kuris, kaip sakoma, moterims pradeda tiksėti artėjant 30-mečiui, nėra vienintelis veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti.

R. Vangas ir jo kolegos rašė, kad vidutiniam amžiui, kai žmonės - tiek moterys, tiek vyrai - susilaukia vaikų, įtakos turi daug įvairių veiksnių, įskaitant aplinkos ir kultūrinius veiksnius.

Ši išvada taip pat gali būti susijusi su socialiniais veiksniais, pavyzdžiui, patriarchalinėse visuomenėse vyrams daromu spaudimu susikurti statusą prieš tampant tėvais, - "Nature" sakė Danijos Orhuso universiteto populiacijos genetikas Mikkelis Schierupas.

Kiti nebiologiniai veiksniai lėmė tai, kad šiais laikais visame pasaulyje pasikeitė moterų amžius, kai jos susilaukia vaikų, pvz. Pasaulio gyventojų apžvalgos duomenimis, moterys vidutiniškai pirmojo vaiko susilaukia būdamos maždaug 28 metų.

Vakarų šalyse ir kitose valstybėse, kuriose moterys gali siekti karjeros, kai kurios moterys pirmojo vaiko susilaukia būdamos 40-ies.

Indianos universiteto komanda pripažino šią tendenciją, Wangas ir jo kolegos rašė, kad jie pastebėjo, jog "pastaruoju metu gerokai pailgėjo moterų kartų laikas".

Tačiau tikėtina, kad keičiantis vidutiniam motinų amžiui, pamažu didėja ir tėvų amžius. Ar tėčiai visada bus vidutiniškai vyresni už mamas, parodys tik laikas.