Tokių pigių kelionių iš Lietuvos dar nebuvo – už 200 Eur siūlo savaitę praleisti Turkijoje ar Egipte: kas už to slepiasi

190 eurų kainuoja savaitė Turkijoje, 230 eurų – savaitė Egipte, 350 eurų – savaitė Zanzibare, 600 eurų – 10 dienų kelialapiai į Šri Lanką. Kas vyksta su kelionėmis ir kas slepiasi už tokių žemų kainų, domėjosi DELFI Kelionių ambasadorius Orijus Gasanovas.

Kažkada, prieš gerus 20–30 metų, atostogauti užsienio kraštuose buvo prabangos dalykas, tai sau leisdavo tik turtingieji Lietuvos gyventojai arba tie, kas mokėdavo gerokai iš anksto pasiplanuoti ir pasitaupyti.

Norint kur nors išvykti, reikėdavo apvalios sumelės. Dažnas lietuvis skaičiuodavo, kad geriau jau vietoje kažkokių ten atostogų nusipirks naują televizorių, skalbimo mašiną ar net automobilį. Todėl ir mūsų oro uostai būdavo daug tuštesni, ramesni ir be eilių. O ir skrydžių turėjome gerokai mažiau.

Bet laikai pasikeitė – be to, kad atsirado pigios avialinijos, siūlančios už juokingas sumas skraidyti po visą Europą, dabar dar ir atostoginių kelionių organizatoriai savo pasiūlymų kainas sutraukė į neregėtas žemumas.

Drąsiai galiu parašyti tai, kas tapo šių dienų realija: net ir žmogus, uždirbantis minimalų atlyginimą, gali susiplanuoti atostogas užsienyje. Nes jos kainuos gerokai mažiau nei atostogos Lietuvoje. Tai faktas.

Ar regėjote, kas pastarąjį mėnesį dedasi su kelionių agentūrų pasiūlymais? Ar matėte, kad jie ėmė siūlyti 190 eurų savaitės trukmės atostogų paketus į Turkijos Antalijos regioną trijų žvaigždučių viešbutyje su pusryčiais? Aišku, į kainą įskaičiuoti ir skrydžiai iš Vilniaus bei atgal.

Toliau – 240 eurų paketas į tą pačią Antalija, tik jau kitas viešbutis, siūlantis „viskas įskaičiuota“ paketą, o tai reiškia, kad už šią sumą ne tik galėsite mėgautis poilsiu Turkijoje, gyventi viešbutyje, naudotis baseinais bei kitais privalumais, bet ir valgyti bei gerti tiek, kiek lenda. Dar vienas panašus pasiūlymas, bet jau už 260 eurų – viskas tas pats, tik šiek tiek naujesnis, gražesnis viešbutis.

Na, gerai, tarkime, Turkijos nemėgstate, nes nežiūrite į šios krypties pasiūlymus, nes turite nemalonių prisiminimų arba kokių nors įsitikinimų. Kelionių agentūros jums bruka tokio pat pigumo kelialapius į Egiptą. Ar norėtumėte pasiilsėti Hurgadoje už 230 eurų su tuo pačiu mano jau minėtu „viskas įskaičiuota“ maitinimo ir girdymo paketu?

Esate labai išrankus viešbučiams ir jums šitas už 230 Eur atrodo per prastas? Gerai, prisimokėkite 40 eurų ir už 270 Eur skriskite į žymiai prabangesnį, geriau vertinamą viešbučių rezervavimo sistemose. Tai tik keli pasiūlymai iš dešimčių variantų, kurie pastaruoju metu atkeliauja iš tų agentūrų, su kuriomis kažkada anksčiau keliavau atostogauti ir dabar gaunu jų naujienlaiškius. Visai apsimoka juos gauti, nes ne kasdien landžioju po kelionių pardavimo tinklapius, visko nespėju susekti.

Nors ir pats esu ne kartą labai pigiai keliavęs po tolimas pasaulio šalis, man, gaunant tokius 200 eurų kartais nesiekiančius kelionių pasiūlymus, norisi pasikrapštyti akis ir pasitikrinti, ar nesisapnuoja. Kai pirmuosius kartus pamačiau, net bijojau siųsti draugams, galvojau, gal kokia klaida, gal aš kažko nesuprantu?

Man, kaip žmogui, nedirbančiam turizmo versle, o tik jį aprašančiam, kyla labai žmogiškas klausimas: kaip kažkam apsimoka tokius dalykus pardavinėti? Ar už to nesislepia kokios nors gudrybės? Kokios nors ypatingos sąlygos? Ar nėra taip, kad galiausiai, perkant pigiausią variantą, finale teks susimokėti dar kokius nors 200 eurų už ką nors, kas nepaminėta? Kelionių agentūrų darbuotojai dedasi rankas prie širdies ir tikina, kad viskas labai sąžininga bei tikra.

Mano senas bičiulis, savo kelionių agentūrą „Makalius“ valdantis verslininkas Rimvydas Širvinskas sako, kad rekordiškai pigių kelionių pasiūlymai atsirasti pradėjo dar praėjusiais metais, kai į mūsų, palyginus, gana siaurą kelionių rinką ėmė veržtis dar vienas naujas kelionių organizatorius.

„Šiuo metu per Lietuvoje veikiančias kelionių agentūras savo atostogų paketus parduoda net šešios skirtingos kelionių organizavimo kompanijos. Tokiai mažai šaliai, kaip Lietuva, tai tikrai didelis kiekis, net sakyčiau, kad pasiūla šiuo metu didesnė nei paklausa“, – atvirai rėžė man R. Širvinskas, kai paskambinau jam paklausti, kas čia dabar vyksta.

Jis nuolatos aktyviai bendrauja su keliones organizuojančių bendrovių atstovais ir jų vadovais, todėl puikiai žino padėtį.

„Nei vienas iš jų nenori nusileisti, visų tikslas augti – didinti skrydžių kiekius, skraidinti vis daugiau ir daugiau poilsiautojų. To pasekoje turime tai, ką dabar matote – itin pigūs pasiūlymai“, – aiškina kelionių paketais prekiaujantis verslininkas.

Jam pritaria ir kitos Lietuvoje sėkmingai veikiančios agentūros „Airguru“ vykdančioji direktorė Eglė Grašytė. Ji sako, kad kelionių rinkoje dirba bemaž 11 metų, bet dar niekada nematė tokių pigių kelialapių, kokie jie yra dabar.

„Ar aš pati stebiuosi? Ir taip, ir ne. To buvo galima tikėtis, nes kai kurie organizatoriai, norėdami užsiimti savo vietą rinkoje, tiesiog dempinguoja kainas. Praėjusį pavasarį šitas reiškinys prasidėjo, o šiemet jis kartojasi ir, mano nuomone, dar ryškiau. Kiekvieną savaitę turime pasiūlymų, kurie nesiekia net ir 200 eurų“, – pasakoja E. Grašytė.

Anot jos, pigiausią pasiūlymą jos atstovaujama agentūra klientams pateikė praėjusių metų birželį, kai trijų parų atostogas Turkijoje galima buvo įsigyti už mažiau nei 100 eurų.

„Manau, ir šiemet bus tokių variantų, bet niekas negali pasakyti, kada. Tai neprognozuojamas dalykas, kuris nustebina ir mus pačius, parduodančius keliones“, – sako ji.

Makalius paskaičiavo, kad dabar iš Vilniaus į Turkiją keliones siūlo net šešios organizavimo įmonės: „Novaturas“, „Tez Tour“, „Itaka Lietuva“, „Coral Travel Lithuania“, „Join Up!“ ir pernai į rinką atėjusi turkų kompanija „Anex Tour“.

„Airguru“ vadovė sako, kad šį pavasario–vasaros sezoną iš Vilniaus ta pačia kryptimi į Antalijos oro uostą Turkijoje skrenda apie 5–6 reisus per dieną. Pas mus net tiek traukinių iš Vilniaus į Klaipėdą nevažiuoja.

R. Širvinskas pastebėjo, kad dažnai tie patys pigiausi kelionių variantai būna nestandartiniai, trunkantys ne pilną savaitę, o keturias, penkias ar šešias dienas. Ir, liepė pabrėžti jis, kad beveik visais atvejais tai būna kelialapis su toli gražu ne pačiais populiariausiais bei geriausias viešbučiais.

„Tikriausiai didžiausias tokių variantų minusas, kad negali pasirinkti kažkokio savo pamėgto ar draugų rekomenduoto viešbučio. Gauni tai, ką tau siūlo organizatorius“, – sako R. Širvinskas.

Taip pat svarbu žinoti, kad pigiausi kelionių paketai daugumoje atvejų būna paskutinės minutės pasiūlymai, jie pasirodo likus keturioms ar trims dienoms iki skrydžio, o kartais ir vieną dieną prieš.

„Turėjome tokių atvejų, kai dienos metu žmogus perka kelionę, o jau tą pačią naktį išskrenda“, – pasakoja E. Grašytė.

Mes su mane konsultavusiais kelionių agentūrų vadovais pasikalbame atvirai, dažnai prašau jų pagalbos ir konsultacijų, įžvalgų vienais ar kitais klausimais. Todėl ir šįkart nepasikuklinau klausinėti, tiesiai šviesiai paprašiau tiek R. Širvinsko, tiek su juo konkuruojančios E. Grašytės komentarų, ar pardavinėti keliones už tokias menkas sumas yra pelninga. Nes mums, paprastiems žmonėms, taip neatrodo. Mes įžvelgiame kažkokią gudrybę, bet nesuprantame, kur ji paslėpta. Abu pašnekovai, kuriuos kalbinau telefonu iš Graikijos sostinės Atėnų, puolė juoktis.

„Geriau jau užpildyti lėktuvą žmonėmis nei skristi tuščiam“, – samprotauja keliautojas.

„Ar pelninga? Nemanau, tiksliau reikia sakyti, kad ne. Bet jie turi tam visas sąlygas, jie tai gali sau leisti. Turėkite omenyje, kad organizatoriai iš anksto susiplanuoja skrydžius, užsako lėktuvus, lygiai taip pat išsiperka, užsirezervuoja viešbučių kambarius. Ir jiems reikia juos vienaip ar kitaip parduoti, užpildyti. Žinoma, iš pradžių viskas parduodama už ženkliai didesnę sumą, bet kai lieka neparduotų vietų, imamasi „paskutinės minutės“ karštųjų pasiūlymų.

Tarkime, galime sakyti, kad nuskraidina žmones už dyką, tačiau bent jau su viešbučiu išeina ant nulio ar nedidelio pliuso“, – paprasta, žmogiška kalba paaiškinti, kas vyksta, man bandė agentūros vadovė.

Ji pabrėžė, kad viešbučių kambarius dideli organizatoriai gauna itin palankiomis sąlygomis, už daug mažesnes sumas nei tuos pačius viešbučius galima surasti svetainėse „Booking“ ar „Hotels“.

Galima pamanyti, kad kartais tokie itin pigūs pasiūlymai kai kuriems organizatoriams suveikia kaip puiki savireklama. Keliauti užkabina net ir tuos, kurie niekur niekada neplanavo. Pamato tokią akiplėšiškai mažą kainą ir užsimano. O kai pabando vieną kartą, vėliau nori dar ir dar. Galimas variantas, kad antrą kartą rinksis keliauti su tuo pačiu, su kuo keliavo pirmąjį.

R. Širvinskas prognozuoja, kad tokie itin pigūs kelionių pasiūlymai turėtų laikytis bent iki birželio vidurio, bet nieko pažadėti negali, nes tokie dalykai priklauso ne nuo jo.

„Dabar žmonės dar taip drąsiai nepuola keliauti į Turkiją, nes jaudinasi dėl orų, todėl laisvų vietų lėktuvuose daugiau. Bet kuo arčiau vasara, tuo poilsiautojų srautas didėja, o tuo pačiu ir „paskutinės minutės“ pasiūlymų mažėja“, – sako E. Grašytė.

Ar apsimoka tokius pasiūlymus užsisakyti? Ar žmogus labai nenusivils tuo, ką gaus nuvykęs į Turkiją, Egiptą ar kitą tolimą šalį?

„Nesiūlyčiau susikurti didelių lūkesčių. Nereikia dėti daug vilčių ant viešbučio, kad jis bus kažkoks neeilinis, naujutėlaitis ar su ypatingu vaizdu pro langą. Tokie pasiūlymai ne apie tai. Bet jeigu norisi kažkur ištrūkti, norisi saulės, šilumos, tada labai rekomenduoju. Juk kartais tik to žmonėms ir trūksta. Šilumos, jūros, baseino, gulto“, – sako E. Grašytė.

Ji pastebėjo, kad pigius variantus dažnai griebia daug keliaujantys, aktyvūs žmonės. Ir tie, kam nereikia gauti leidimo atostogauti stipriai iš anksto: „Tai žmonės, kurie gali greitai reaguoti. O to tokiu atveju ir reikia.“

Bet Turkija ir Egiptas dar ne viskas. Šiemet vasario–kovo mėnesiais Lietuvos kelionių agentūrose ėmė rastis itin pigūs pasiūlymai skristi į Tanzanijai priklausančią Zanzibaro salą. Savaitės trukmės atostogas ten buvo galima užsisakyti tarp 300–400 eurų žmogui, į šią sumą buvo įskaičiuotas ne tik viešbutis su pusryčiais, bet ir skrydžiai iš Varšuvos bei atgal.

Dar vienas mano akį užkabinęs pasiūlymas buvo iš Vilniaus į Šri Lanką už 500–600 eurų žmogui. Reikia pastebėti, kad dažniausiai už tokią sumą neįmanoma įsigyti net ir lėktuvo bilieto į vieną pusę. Tad tie, kas spėjo užsisakyti tokius kelialapius – laimingieji.

Mano, kaip pigių pasiūlymų analizuotojo ir stebėtojo, patarimas – dažniausiai, pamačius itin gerą variantą, ilgai negalvoti. Daugelis jų ištirpsta per pusdienį, tad tie, kas delsia, nieko nepeša. Ypač kalbant apie tokius variantus, kaip Zanzibaras ar Šri Lanka. O su „paskutinės minutės“ pasiūlymais į Turkiją ir Egiptą galime pasimokyti iš britų ir vokiečių – jų šalyse tokie dalykai vyksta jau daugelį metų.

Jie kartais ima tokius paketus, skrenda į Turkiją ar Egiptą, o jau ten vietoje žiūri, koks tas viešbutis, kurį gavo – jeigu jis nelabai patinka, susiranda kažką geresnio, susimoka papildomai, bet vis tiek galiausiai kelionė būna itin pigi. Nes kartais vien tik nuskristi iki Antalijos žmogui iš Lietuvos pirmyn–atgal gali kainuoti 500–600 eurų, o čia dar ir viešbutį gauni. Turėkite tai omenyje.

Kovo pradžioje, kai lankiausi Zanzibare, sutikau ten paplūdimyje lietuvių šeimą, kuri pasinaudojo „paskutinės minutės“ pasiūlymu. Dienos metu nusipirko kelialapį (žmogui 307 Eur), o naktį lėkė į Varšuvos oro uostą išskristi.

„Reagavome labai greitai, žinojome, kad gali nelikti“, – sakė mano sutiktoji šeima ir labai džiūgavo, nes sala juos sužavėjo.

Džiaugsmą jiems dar labiau sustiprino faktas, kad kiti keliautojai iš Lietuvos už tą patį Zanzibarą mokėjo po porą tūkstančių eurų nuo žmogaus. Tarp jų ir aš, deja – tąkart negavau pigaus pasiūlymo.