Vaikystė 1970-aisiais: 10 pavyzdžių, kas tuomet buvo norma, o šiandien atrodo neįtikėtina

1. Išeiti iš namų nepasakius suaugusiesiems

Tais laikais tėvai tikėjo, kad tikrasis vaiko vystymasis vyksta per savarankišką pasaulio pažinimą, todėl vaikų per daug neglobojo. 

Vaikai galėjo laisvai bėgti į gatvę be nuolatinės priežiūros, o šiandien kiemuose žaidžiančius vaikus pamatysi itin retai.

2. Žaisti lauke, kol užsidegs gatvės žibintai

Išeidami į lauką vaikai tėvams neatsiskaitydavo, kur tiksliai eina. Kadangi nebuvo mobiliųjų telefonų ir griežtos kontrolės, vienintelis signalas, kad laikas grįžti namo vakarienės, būdavo gatvėje pradėję žibėti žibintai arba besileidžianti sutema.

3. Savarankiškai važiuoti į mokyklą dviračiu

Šiandien, jei pradinukas vienas keliauja į mokyklą pėsčiomis ar dviračiu, visuomenė tai gali palaikyti tėvų aplaidumu. Dabar vaikai dažniausiai saugiai sodinami į automobilius ar mokyklinius autobusus, net jei atstumas yra visiškai nedidelis.

4. Vieniems eiti į parduotuvę

Prireikus pieno, duonos ar kitų maisto produktų, tėvai tiesiog įduodavo vaikui pinigų ir išsiųsdavo į artimiausią parduotuvę. 

Maža to, vaikai mokėjo patys savimi pasirūpinti: jei namuose nebuvo paruošto maisto, jie pat patys nueidavo nusipirkti ingredientų ir pasigamindavo užkandžių, užuot prašę tėvų užsakyti greitojo maisto pristatymą.

5. Prižiūrėti jaunesnius brolius ir seseris

Šiandien tėvai stengiasi neapkrauti vyresnių vaikų suaugusiųjų rūpesčiais. Tačiau 1970-aisiais buvo visiškai įprasta, kad vyresnieji prižiūrėjo jaunesnius brolius bei seseris arba net kaimynų vaikus. 

Tėvai tikėjo, kad net ir gana jaunas paauglys yra pakankamai subrendęs tokiai atsakomybei.

6. Važiuoti pikapo kėbule

Šiais laikais saugos kėdutės ir prisegti saugos diržai yra privalomi be jokių išimčių. Tuo tarpu prieš penkias dešimtis metų vaikų saugumas automobiliuose nebuvo prioritetas – vaikai neretai važinėdavo pikapų kėbuluose ar ant galinės sėdynės be jokių apsaugos priemonių, ir tai niekam nekėlė nerimo.

7. Atidaryti duris nepažįstamiems žmonėms

Dabartiniai vaikai nuo mažens mokomi niekada nekalbėti su nepažįstamaisiais ir jokiu būdu neatidaryti durų, kai tėvų nėra namie. 

1970-aisiais vaikai be jokių dvejonių atverdavo namų duris paštininkui, kaimynui ar tiesiog praeiviui.

8. Tyrinėti apylinkes be suaugusiųjų priežiūros

Vaikai nuolat ieškodavo nuotykių. Vietinis miškelis, upelis už namo ar netoliese esantys geležinkelio bėgiai – viskas būdavo išmaišoma dviračiais kartu su draugais. 

Šiandien tėvai labiau baiminasi traumų ar pavojų, todėl tokios laukinės tyrinėjimų laisvės vaikams nebesuteikia.

9. Vieniems eiti į kiną ar prekybos centrus

Dabar prekybos ir pramogų centruose neretai galioja taisyklės, ribojančios nepilnamečių lankymąsi be suaugusiųjų palydos. Anksčiau viskas buvo paprasčiau – vaikai patys keliaudavo į kino teatrus ar vietines parduotuves ir ten leisdavo laisvalaikį.

10. Patiems pasigaminti paprastus patiekalus

Šiandien dalis jaunimo nemoka pasiruošti net paprasčiausios kiaušinienės, o alkio problemą sprendžia maisto pristatymo programėlėmis. 

1970-aisiais vaikai gaminti buvo pratinami nuo mažens. Jei tėvai vėluodavo darbe, vaikai patys sau be vargo susiorganizuodavo šiltą vakarienę.

Mokslininkai pastebi, kad žmonės, užaugę 1960–1970 m., pasižymi ypatingu psichologiniu atsparumu. 

Kadangi jie anksti išmoko įveikti kasdienius sunkumus ir priimti sprendimus be nuolatinio suaugusiųjų įsikišimo, jiems susiformavo stiprus vidinės kontrolės jausmas. 

Tuo tarpu šiuolaikinis siekis apsaugoti vaikus nuo bet kokio diskomforto kartais atima iš jų galimybę išsiugdyti šią itin svarbią gyvenimo atramą.

Šaltinis: unian.net