Vienišų žmonių arkliukas

(3)

Kodėl kai kurie žmonės sąmoningai pasirenka vienatvę? Psichologai mano, kad taip atsitinka dėl įvairių priežasčių.

Vieni mėgina atsigauti po patirtų dvasinių traumų.

Kiti tiesiog jaučiasi pavargę ir nori ramybės. Pasitaiko ir tokių, kuriems vienatvė yra natūrali stichija. Tačiau vienatvėje neįmanoma patenkinti kai kurių svarbių poreikių.

Ką reiškia vienišo žmogaus poreikis gyventi vienatvėje? Tai reiškia, kad veiksmai, nukreipti į išsivadavimą nuo vienatvės, sukelia jam pasipriešinimą.

Norą sustoti, liautis.

Žmogus gali toliau kentėti nuo vienatvės, trokšti užmegzti santykius ir suartėti su kuo nors, tačiau daryti viską, kad tai neįvyktų.

Štai koks paradoksas.

Poreikis būti vienatvėje

Kodėl žmogus renkasi vienatvę? Matyt, vienatvėje yra kažkas tokio, ko nėra santykiuose. Esama poreikių, kuriuos galima patenkinti tik būnant vienam. Kokie tie poreikiai?

Geštalto specialistai juos priskiria šizoidinių poreikių kategorijai. Jie būna pirmiausia susiję su saugumu. Kokiu būdu gali būti pažeidžiamas saugumas santykiuose?

Iš tikrųjų tų būdų yra nepaprastai daug. Visi jie susiję su praeities patirtimi, su saugumo pažeidimu ankstesniuose santykiuose.

Štai keli pavyzdžiai

Kito žmogaus galėjo būti per daug, ir vienatvę pasirinkęs asmuo tiesiog nežinojo, kaip sumažinti jo dalyvavimą savo gyvenime.

Močiutė nuolat globojo vaikystėje, nepaleido iš akių, prižiūrėjo, sekė, kad vaikas būtų sotus, šiltai apsirengęs, kad jam nieko netrūktų, niekas neskaudėtų.

Kitas asmuo galėjo netikėtai įsiveržti į asmeninę teritoriją ir žmogus tiesiog nežinojo, kaip jį sustabdyti.

Mama galėjo netikėtai, nepasibeldusi įsiveržti į sūnaus kambarį ir aprėkti jį dėl kokių nors realių ar išsigalvotų smulkmenų.

Artimas asmuo galėjo atstumti, todėl žmogui pasidarė baisu atsiverti. Jis bandė dalytis savo išgyvenimais su tėvu, bet tas tik sumenkindavo jo jausmus ir duodavo patarimus, ką jam daryti.

Tačiau sūnus visai nenorėjo patarimų, jam reikėjo supratimo ir užuojautos. Jis negalėjo pasakyti, ko jam reikia, nes pats tada nežinojo, ko nori.

Ir štai dabar suaugęs žmogus lieka vienatvėje.

Nes tokiu atveju nieko tokio su juo tikrai neįvyks. Niekas neįsiverš į asmeninę erdvę, niekas nedalys neprašytų patarimų, niekas neįkyrės savo dėmesiu ir neerzins nuolatiniu buvimu šalia.

Tai yra puiku ir tuo pat metu liūdna.

Liūdna todėl, kad vienatvėje neįmanoma patenkinti kitų svarbių poreikių supratimo, pripažinimo, reikšmingumo, reikalingumo, savo vertingumo kitam. Vienatvė – tai ne išeitis.

Vienatvė – tai veikiau bazė, aikštelė, fundamentas.

Fundamentas, ant kurio galima statyti santykius. Bazė, į kurią visada galima sugrįžti, kai kito žmogaus pasidarys per daug., kai kitas pradės pažeidinėti asmenines ribas, o jūs nebegalėsite suprasti, ką su tuo daryti.

Aikštelė eksperimentams, naujų dalykų išbandymams ir ieškojimui to, kas geriausiai tinka jums.

Vienatvė – tai vieta, nuo kurios prasideda judėjimas į santykius, rašo portalas „B17“. Svarbi, reikšminga vieta, bet ne galutinis taškas.

Prisiminkite tai.

Archyvų nuotr.

Laisvė. www.needpix.com

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder