Vyzdžiai gali papasakoti, kokius prisiminimus žmogus patiria sapne

Susiaurėję vyzdžiai miego metu gali būti ženklas, kad smegenys atkuria naujus prisiminimus, o išsiplėtę vyzdžiai gali reikšti, kad iš naujo išgyvenami seni prisiminimai. Tai rodo naujo tyrimo rezultatai. Mokslininkai teigia, kad vyzdžių dydis yra labai svarbus norint suprasti, kaip ir kada smegenyse susiformuoja stiprūs ilgalaikiai prisiminimai, rašo „Independent".

JAV Kornelio universiteto mokslininkai prie pelių smegenų pritvirtino elektrodus ir stebėjo graužikus akių stebėjimo kameromis. Jie nustatė, kad nauji prisiminimai atkuriami ir įtvirtinami, kai miego stadijos metu susiaurėja vyzdžiai. Kai vyzdys išsiplečia, smegenys atkuria senus prisiminimus.

Smegenų gebėjimas atskirti šiuos du miego etapus yra labai svarbus, kad būtų išvengta „katastrofiško užmiršimo“ arba vienos atminties įtvirtinimo kitos sąskaita, komentavo tyrėjai.

Mokslininkai mokė peles atlikti įvairias užduotis, pavyzdžiui, labirinte rinkti vandenį ar sausainius kaip atlygį. Jie graužikams pritvirtino smegenų elektrodus ir mažytes kameras, kurios buvo kabinamos priešais akis, kad būtų galima stebėti jų akių vyzdžių pokyčius.

Kai pelė mokėsi naujos užduoties ir užmigo, elektrodai užfiksavo jos smegenų veiklą, o kamera užfiksavo vyzdžių pokyčius.

Mokslininkai nustatė, kad atminties įtvirtinimas vyksta lėtųjų bangų miego metu, kai akys nejuda greitai. Lėtųjų bangų miego metu mes sapnuojame.

„Šie momentai yra labai trumpi laiko tarpai, kurių žmonės negali aptikti, pavyzdžiui, 100 milisekundžių, - aiškino tyrimo bendraautorė Azahara Oliva.

Tyrimas padeda suprasti, kaip smegenys atskiria naujų žinių įsiminimą, kad jos netrukdytų įsiminti senos, jau turimos informacijos.

Naujausios išvados rodo, kad pelių miego struktūra yra įvairesnė ir panašesnė į žmonių stebimas stadijas, nei manyta anksčiau.

Tyrėjai galėjo geriau suprasti šį procesą, nutraukdami pelių miegą skirtingais momentais ir vėliau tikrindami, kaip gerai jos prisimena išmoktas užduotis.

Kai pelės įžengdavo į ne greito miego pakopą, jų vyzdžiai susiaurėdavo, o smegenys, atrodo, atkurdavo neseniai išmoktas užduotis ar naujus prisiminimus.

„Ir atvirkščiai, seni prisiminimai buvo atkuriami ir integruojami, kai vyzdžiai išsiplėtė“, - pažymima tyrime.

Rezultatai rodo, kad smegenyse yra įdiegtas mechanizmas, veikiantis labai trumpą laiką, kuris atskiria naujas žinias nuo senų.

Mokslininkai tikisi, kad šis tyrimas padės sukurti veiksmingesnius žmonių atminties gerinimo metodus ir padės mokyti dirbtinį intelektą.

Šaltinis: unian.net

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder